Paroda „Vytautas Tomkus  – aktorius, fotografas, dailininkas“

Nuo rugpjūčio 28 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) eksponuojama aktoriaus Vytauto Tomkaus (1940–2022) fotografijų paroda, skirta artėjančiai Vytauto Tomkaus 85 metų sukakčiai paminėti. Būtent šiame teatre prabėgo patys produktyviausi ir džiugiausi aktoriaus gyvenimo bei kūrybos metai.

V. Tomkaus pavardę Lietuvoje žino daugelis. Žino, kad jis buvo aktorius, suvaidinęs legendinį personažą „svieto lygintoją“ Tadą Blindą. O ar galėtų pridurti daugiau? Vargu. „Vyresni teatro ir kino gerbėjai atsimintų vaidmenis Kauno ir Vilniaus dramos teatruose, išvardintų keletą populiarių kino filmų ir serialų. Tačiau nedaugelis žino, kad V. Tomkus yra suvaidinęs ne tik garsųjį Blindą, po ko ilgam tapo Tautos numylėtiniu, bet ir daugiau nei 100 vaidmenų Lietuvos teatruose ir daugelio šalių kino studijose. Kad buvo puikus dailininkas, turėjęs šmaikščią ranką ir taiklią akį. Kad buvo azartiškas fotografas, nepaleidęs fotoaparato iš rankų keletą dešimtmečių ir sukūręs visą seriją įsimintinų Lietuvos kultūros ir teatro žmonių jaunystės portretų”, – sako parodos sudarytoja, dailininkė, aktoriaus dukra Dovilė Tomkutė.

Impulsu surengti šią parodą tapo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus darbuotojos,  žurnalistės Liucijos Armonaitės parengta paroda „Režisierius Jonas Jurašas. Būties kaina“. Paroda buvo atidaryta Kauno dramos teatre 2021 m., joje buvo eksponuojama nemažai Vytauto Tomkaus fotografijų ir piešinių. Net parodos sudarytojai nežinojo visų jų autorystės! Jonas Jurašas ir Vytautas Tomkus buvo kursiokai Lietuvos valstybinės konservatorijos (LMTA) pirmame kurse 1957-8 m., tapo gerais draugais. Jonui Jurašui išvykus studijuoti režisūros į Maskvą, Vytautas Tomkus tęsė aktorines studijas ir jas baigė 1961 m. Tada jie vėl susitiko, jau kaip kolegos Kauno dramos teatre. Čia dirbo ir Vytauto Tomkaus žmona aktorė Lilija Mulevičiūtė-Tomkienė, jų abiejų kursiokė. Vytautas ir Lilija vaidino beveik visuose Jono Jurašo statytuose Kauno dramos teatro spektakliuose, kol 1971 m. buvo pakviesti į Vilnių ir tapo Akademinio dramos teatro aktoriais.

Vytautas Tomkus aktyviai fotografavo nuo vidurinės mokyklos vyresnių klasių – dar būdamas paauglys, pats nuvyko prekiniais traukiniais iš Radviliškio į Sovetską ir nusipirko fotoaparatą „Zorkij“. Įstojęs į Lietuvos valstybinę konservatoriją, tapo savo kurso foto metraštininku. Vytauto Tomkaus bendramoksliais buvo nemažai vėliau žinomų Lietuvos teatro žmonių: aktoriai Eugenija Pleškytė, Ferdinandas Jakšys, Regina Paliukaitytė, Lilija Žadeikytė, Lilija Mulevičiūtė (Tomkienė), režisieriai Jonas Jurašas, Valdas Lencevičius, Alvyda Čepaitytė, Romualdas Jarašauskas ir kt. Vytauto fotoaparatas lydėjo kurso draugus per paskaitas, šventes ir atostogas. Šioje parodoje pavyko sudėti tik palyginus nedidelį šių nuotraukų kiekį.

Greta fotografijos, Vytautas Tomkus reiškėsi ir kaip gabus piešėjas su puikiu humoro jausmu. Jis piešė savo aplinkos žmonių portretus, įvairius linksmus studijų vaizdelius, savo iniciatyva ilgą laiką kūrė Konservatorijos sienlaikraštį, šmaikščiai vaizdavo studentiško gyvenimo aktualijas. Piešimas lydėjo jį per gyvenimą, dirbant įvairiuose Lietuvos teatruose ir kine.

Lietuvos žiūrovams mažai žinoma ir gausi Vytauto Tomkaus filmografija. Be daugelio įsimintinų vaidmenų Lietuvos kino studijoje ir televizijoje, V. Tomkus daug filmavosi Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Meksikoje ir kt. Buvo vienas iš vedančių aktorių Nacionaliniame Kauno dramos ir Vilniaus Akademiniame dramos teatruose. Darbo jam niekada netrūko, bet dažnas režisierius reikalavo suvaidinti taip, kaip tai jau darė viename ar kitame filme ar spektaklyje. Jis pyko, nes kiekvienas vaidmuo jam buvo naujas iššūkis ir kiekvieno herojaus charakterį jis išanalizuodavo ir perleisdavo per savo sielos ir asmenybės filtrą. Filmai ir spektakliai su jo dalyvavimu įgydavo gyvybės, o jo griausmingas balsas skambėjo iš TV ir kino ekranų ir nuo teatro scenų, pasiekdamas paskutines parterio eiles. Savo personažais Vytautas Tomkus įėjo į Lietuvos teatro ir kino istoriją. Jis sukūrė išoriškai stipraus, bet vidumi jautraus ir kartais pažeidžiamo savo laikmečio herojaus portretą. Vytauto Tomkaus vaidmenys, piešiniai ir fotografijos tą spalvingai atskleidžia.

Mintį parengti parodą palaikė Radviliškio, Vytauto Tomkaus gimtojo miesto, kurio Garbės pilietis Nr. 1 jis yra, kultūros centras ir Lietuvos kultūros taryba. Ši paroda – tai pirmas žingsnis, siekiant susisteminti ir aprėpti gausų Vytauto Tomkaus kūrybinį palikimą. Liko daug fotografijų, negatyvų, dokumentinių kadrų, interviu, jo paties filmuotų šeimos ir draugų gyvenimo epizodų. Iš turimos medžiagos galėtų išeiti kelios parodos, išsami knyga ar dokumentinis filmas.

Ši paroda – tai pasakojimas ne tik apie vieną žmogų, bet apie visą jo kartą ir jų laiką, apie gyvenimą nuo sunkaus pokario iki sudėtingos šiandienos. Kiek šviesos, optimizmo, tikėjimo ateitimi ir savo jėgomis iš jų sklinda. Vytautas Tomkus buvo žmogus-fakelas. Jis degė stipriai ir karštai. O tie, kuriems teko prie jo ugnies bent trumpam prisiliesti, neliko jam abejingi. Tikimės, kad ši paroda, atskleidžianti mažai žinomas aktoriaus kūrybos puses, bus įdomi Lietuvos žiūrovams.

Prasminga, kad pirmasis parodos pristatymas vyksta Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kur prabėgo patys produktyviausi ir džiugiausi Vytauto Tomkaus gyvenimo ir kūrybos metai. Paroda skirta artėjančiai Vytauto Tomkaus 85 metų sukakčiai paminėti.

Apie aktorių ir asmenybę

Teatrologė Daiva Šabasevičienė

Vytautas Tomkus buvo labai šiltas, jautrus žmogus, visų mylimas draugas. Taip pat – drąsus ir pilietiškas. Vos tik atslūgus sovietmečio šleikštuliui, XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis ryžosi akcijai, atkreipiančiai dėmesį į sudėtingą teatro ir aktorių situaciją: prie teatro paradinio įėjimo „vaksavo“ žiūrovams batus. Tai buvo viena pirmųjų socialinių ir meninių akcijų-performansų. Stotingas aktorius su avangardisto siela! Nuo to laiko niekas nesugalvojo įtaigesnio veiksmo, nors įvykių visokių būta.

Nors lietuviams jis išliks amžinuoju „svieto lygintoju“ Tadu Blinda, bet šiek tiek daugiau jį pažinus, Vytautą Tomkų reiktų vadinti teatro karaliumi, teatro aristokratu. Jam buvo lemta gyventi pačiu sudėtingiausiu laiku, bet jis niekada neišdavė lietuvybės, teatro scenoje kūrė tvirto ir tiesaus žmogaus portretą. Jis priklausė kartai, kuri paklojo pamatus profesionaliam aktoriniam menui.

Kino kritikė Izolda Keidošiūtė

Savo kino karjerą pradėjo nuo dviejų „sąlyginai“ neigiamų tipų. Pirmiausia buvo Povilas – režisieriaus Raimondo Vabalo  filme „Žingsniai naktį“  ir partizanas Apuokas iki šiol tiek  daug ginčų keliančiame V. Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“. Atsivėrė durys filmuotis kitose šalyse.  Ir taip V. Tomkus atliko apie aštuoniasdešimt kino vaidmenų. Jam teko filmuotis skirtingose vietose, įvairiomis sąlygomis. Aktorius turėjo Dievo duotą talentą: visada buvo  labai organiškas, tikroviškas. Iš esmės jam beveik niekada  nereikėjo ypatingo grimo, užteko gyvenimiškos patirties ir tikros aktorinės intuicijos. Aktorius sugebėdavo  kiekvienam savo vaidmeniui  suteikti aiškų  pavidalą, niekur nepervaidindavo, rasdavo tą ypatingą spalvą, padedančią patikėti jo personažu. Iš pirmo žvilgsnio „paprasta“, tokia kasdieniška, net lakoniška  Vytauto Tomkaus vaidyba  jo herojus –  nesvarbu teigiamus ar niekšus, gyvenančius rūsčiais pokario metais, riterių laikais ar tiesiog mūsų amžininkus paversdavo pirmiausia žmonėmis  su visomis jų silpnybėmis ir stiprybėmis.

Režisieriaus Jono Jurašo dedikacija Vytautui Tomkui

ant spektaklio “Mamutų medžioklė” programėlės

Brangus Vytai! Sveikinu Tave su pirmuoju savo „sargavimu”, su pirmąja Didžiąja Medžiokle. Šiandien visi švęs 40-tąjį spektaklį, Tu – tik pirmąjį, tačiau tikiu, kad Tu suspėsi „atsigriebti” ir išlieti visą savo pilietinę neapykantą viskam, kas šlykštu, buka ir bedvasiška mūsų gyvenime.

Ką aš galėčiau Tau palinkėti? Linkiu, kad savo žmogiškomis savybėmis Tu būtumei Toks, kokį aš Tave pažįstu ir kas svarbiausia – tos savybės Tau duotų tikrą moralinę teisę tarti žodžius, priklausančius ŽMONIJOS SĄŽINEI.

Paroda veiks iki rugsėjo 26 d. Ją galima pamatyti prieš spektaklius. Dovilė Tomkutė, Dailininkė, parodos sudarytoja Informacija tel. 8 688 26875

Parodos organizatoriai: Radviliškio miesto kultūros centras. Dizaineris – Vilmas Narečionis, spaudos darbai – Pixolain, Projektą finansuoja: LTKT ir Radviliškio rajono savivaldybė