Nacionalinis Kauno dramos teatras

Emilių Emilis

  • Spektaklis 8-12 metų vaikams

Ilgoji salė

Paštininkas ir serbentai

  • Spektaklis 6-10 m. vaikams

Mažoji scena

Paroda

NKDT ištakos. Valstybės teatro dokumentai (1920-1940)

Virtualių parodų ciklas, kviečiantis susipažinti su Nacionalinio Kauno dramos teatro ištakomis

1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, ėmė kurtis ir valstybę reprezentuojančios meno įstaigos. 1919 m. Kaune veikė įvairios pavienės teatro trupės, kol galiausiai 1920 m. buvo įkurta Dramos vaidykla. 1920 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, o valstybės laikinaja sostine tapus Kaunui, teatro svarba dar labiau išaugo. 1922 m. Dramos vaidykla tapo Valstybiniu dramos teatru, o 1925 m. – Valstybės teatru, kuris apjungė iki tol veikusius Dramos ir Operos teatrus. Jame netrukus pradėjo veikti ir baleto studija. 1931 m. Šiauliuose buvo įkurtas Valstybės teatro skyrius – Šiaulių teatras, kuris 1935 m. buvo perkeltas į Klaipėdą ir jo pagrindu įkurtas Klaipėdos teatras. 1939 m. kovo 23 d. Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą teatro skyrius sugrąžintas atgal į Šiaulius. 1939 m. spalio 10 d. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą buvo susirūpinta teatro įsteigimu Vilniuje. Todėl 1940 m. sausio 17 d. Valstybės teatro trupė buvo padalinta į dvi dalis: Kaune trupės vadovu tapo Borisas Dauguvietis, o Vilniuje Romualdas Juknevičius. Naujai suformuotos trupės pagrindu 1940 m. sausio 25 d. buvo įsteigtas Vilniaus valstybinis teatras. Valstybės teatras gyvavo iki 1940 m. birželį įvykusios pirmosios sovietinės okupacijos. Per trumpą 20-ies metų savo veiklos laikotarpį teatras nuolat keitėsi ir modernėjo. Valstybės teatro iniciatyva Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje buvo įsteigti teatrai. Šis parodų ciklas skirtas pristatyti Nacionalinio Kauno dramos teatro istorijos tarpsnį nuo jo įkūrimo iki 1940 m. pirmosios sovietinės okupacijos.

 Nematoma teatro pusė

Pirmosios parodos Nematoma teatro pusė tikslas – pristatyti organizacinę teatro veiklos sritį. Norint užtikrinti sėkmingą ir sklandų teatro veikimą, darbuotojams nuolat reikėjo priimti įvairius organizacinius sprendimus: kurtos įvairios taisyklės, sudarinėtas teatro repertuaras, organizuotas bilietų į spektaklius pardavimas, rengti naujų teatro spektaklių pristatymai, bendrauta ir tartasi su Švietimo ministerija, formuotas teatro biudžetas, vykdyta ūkinė veikla be kurios taip pat neįsivaizduojamas teatro gyvavimas.

Paroda parengta iš Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomų dokumentų.

Grįžti atgal

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Tobulėjame kartu su

Skip to content