„Lietuviškoji Antigonė“ – renginys aktorės Rūtos Staliliūnaitės 85-ajam jubiliejui
Sausio 31 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko renginys, skirtas Rūtos Staliliūnaitės 85-ajam gimtadieniui. Sausakimšoje salėje susirinko artimieji, draugai, pažįstami ir aktorę RŪTĄ gerbiantys bei atmenantys žiūrovai.
Renginys prasidėjo fotoakimirkomis iš R. Staliliūnaitės gyvenimo ir pirmąją kalbą tarė teatro generalinis direktorius bei aktorės draugas – Egidijus Stancikas. Jautrioje kalboje, E. Stancikas, dalinosi mintimis apie aktorę ir teigė, kad „fizinis nutolimas neturi nieko bendro su dvasiniu ryšiu“. Jau daugiau nei dešimtmetį Rūtos Staliliūnaitės sukaktys švenčiamos be jos ir tai įrodo, kad dvasinis ryšys tarp aktorės ir susirinkusiųjų – nepalaužiamas.
Prisiminimais dalinosi ir prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas. Prelatas pasakojo apie paskutines aktorės gyvenimo akimirkas ir jos nemirštantį tyrumą. Paskutinė R. Staliliūnaitės valia buvo, jog vainikai skirti jos kapui, būtų išdalinti kitiems amžinam poilsiui atsigulusiems. Šis gestas tik patvirtino tyrą aktorės sielą.
Renginio metu vis skambėjo žodžiai, kokia žinoma aktorė buvo kukli ir nemėgo jai skiriamo dėmesio. R. Staliliūnaitei labiau patikdavo jį skirti kitiems žmonėms. Viena iš asmenybių, sulaukusi aktorės dėmesio, – iš Kauno kilusi gydytoja, tremtinė ir knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorė –Dalia Grinkevičiūtė (1927-1987 m.)
Renginyje buvo pasidalinta ir profesorės, Rūtos draugės – Delija Valiukėnas mintimis apie šias iškilias asmenybes. Tvirtos moterys, R. Staliliūnaitė ir D. Grinkevičiūtė, pramintos Lietuviškomis Antigonėmis, kurioms būdingas tragiškas Antigonės charakteris. Viena – žiaurius gyvenimo vingius aprašė realistiškai, be pagražinimų, kita – teatro scenoje genialiai įkūnijo tas brutalias realybes.
Vakarą vainikavo Justino Lingio dokumentinis filmas – „Daktarė Dalia Grinkevičiūtė“, kuris pasirodė 2022 metų lapkritį. Dokumentikoje išskirtiniais pasakojimais dalinosi D. Grinkevičiūtę pažinoję žmonės. Filme buvo rodomas jos išbandymų kupinas gyvenimas. Patyrusi tremtį, persekiojimus, spaudimą ji vis tiek išliko tvirta asmenybe ir tapo įkvėpimu kitiems.
Renginio pabaigoje, E. Stancikas, tardamas atsisveikinimo ir padėkos žodžius, teigė, jog Rūtos gimtadienis yra puiki proga atsakingai pamąstyti. Teatro generalinis direktorius išreiškė viltį, kad Antigonių kaip Rūta ir Dalia, yra ne viena, o jų dar daugiau šiuo metu Ukrainoje.
