Apie pjeses, kurios nesislepia stalčiuje su dramaturge Daiva Čepauskaite
„Sau niekada nerašiau, nes pjesė skirta scenai, ne stalčiui, – ji turi būti vaidinama. Esu laimingo likimo dramaturgė, nes visi mano kūriniai išvydo sceną. Taip mokaisi ir augi. Kūriniai turi gyventi scenoje, o ne slėptis stalčiuje“, – sako dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Kodėl kartais vertingos popieriaus skiautės, kaip penkių puslapių istorija virsta kūriniu scenai ir dėl ko Daiva nusiplūkia rašydama pjesę, sužinosite pasiklausę pokalbio.
