Nacionalinis Kauno dramos teatras

Šią savaitę rodome

Šią savaitę rodome

Teatro režisierius Jonas Jurašas švenčia 85-erių metų sukaktį

Birželio 19-ają dieną graži sukaktis – 85-eri metai – aplanko gerbiamą Lietuvos teatro režisierių, metaforiško teatro kūrėją, vizionierių Joną Jurašą (g. 1939 m. birželio 19 d.).

Režisierius sukūrė spektaklių Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Lietuvos rusų dramos teatre, Šiaulių dramos teatre, Lietuvos akademiniame dramos teatre. 1967–1972 m. buvo vyriausiasis Kauno dramos teatro režisierius, kurį vėliau atleido iš pareigų dėl politinių motyvų.

Vieni svarbiausių Jono Jurašo spektaklių, kurtų iki 1972 m.: M. Bulgakovo „Moljeras“ (1968), „Mamutų medžioklė“ (1968), M. Šatrovo „Bolševikai“ (1970), K. Sajos „Šventežeris“ (1970), J. Glinskio „Grasos namai“ (1970), J. Grušo „Barbora Radvilaitė“ (1972).

„Mamutų medžioklė” (1968)

Daug spektaklių, kuriuos J. Jurašas pastatė Lietuvoje, buvo pakeisti cenzūros, persekiojami ir draudžiami. Režisierius, protestuodamas prieš jo kūrybinės laisvės suvaržymą, 1974 m. emigravo. Jis gyveno Austrijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Gyvendamas emigracijoje sukūrė nemažai spektaklių JAV, Japonijos, Belgijos, Vokietijos, Kanados teatruose. Svarbiausi iš jų: W. Shakespear‘o „Makbetas“ (1977), J. Glinskio „Pasivaikščiojimas mėnesienoje“ (1978), N. Erdmano „Savižudis“ (1980), A Čechovo „Trys seserys“ (1984), F. Dostojevskio „Idiotas“ (1989).

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, J. Jurašas grįžo kurti į Nacionalinį Kauno dramos teatrą ir atvertė naują kūrybos puslapį. Spektakliu A. M. Slucaitės-Jurašienės „Smėlio klavyrai“ (1990) atidarė Mažųjų scenų kiemelio Ilgąją salę, kiemelyje lauke pastatė spektaklį pagal H. Pinterio pjesę „Kalnų kalba“ (1991), Didžiojoje scenoje – A. Dorfmann „Mirtis ir mergelė“ (1992). Kelerius metus intensyviai dirbo užsienyje. Po pertraukos režisierius vėl sėkmingai atskleidė savo kūrybinį potencialą Nacionaliniame Kauno dramos teatre, pristatydamas spektaklius pagal Aušros Marijos Sluckaitės pjesę „Antigonė Sibire“ (2010), Sofi Oksanen „Apsivalymas“ (2011), „Balta drobulė“ pagal Antaną Škėmą, kuriam inscenizaciją parašė Aušra Marija Sluckaitė (2012). Šis spektaklis atvėrė po rekonstrukcijos atnaujintą Didžiąją sceną, o 2014 m. režisierius po 40 metų pertraukos į sceną grįžo su nauja spektaklio „Barbora“ interpretacija.

„Antigonė Sibire”
„Apsivalymas”
„Balta drobulė”
„Barbora”

Jonas Jurašas sėkmingai režisavo operas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (Giuseppe Verdi „Aida“ (1997), Broniaus Kutavičiaus „Lokys“ (2000), Christoph Willibald Gluck „Orfėjas ir Euridikė“ (2007)).

2009 metais režisieriui Jonui Jurašui suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už modernios teatro kalbos kūrimą, legendos sugrąžinimą į šiandieninę Lietuvą. Menininkas apdovanotas „Fortūnų“ statulėlėmis (2011, 2015), Kauno miesto savivaldybės Santakos I laipsnio garbės ženklu (1916), LR Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2016) už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui bei už kūrybinę drąsą ir raišką. Spektaklis „Balta drobulė“ pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už nacionalinės dramaturgijos inscenizaciją (2012).

Auksinio scenos kryžiaus” įteikimas po spektaklio „Balta drobulė”

Sveikindamas profesionalųjį Lietuvos teatrą su 100-mečiu, režisierius Jonas Jurašas teigė: „Šiandien galime išdidžiai pasakyti: mūsų maža tauta turi didelį, pasaulyje žinomą teatrą. Teatrą, kuris kūrėsi, brendo kartu su nepriklausoma Lietuvos valstybe ir kartu su tauta išgyveno sunkius išbandymus.“ Šiandien, sveikinant režisierių, galima pratęsti mintį: mūsų tauta turi didį, Lietuvoje ir už jos ribų žinomą režisierių. Tai žmogus, kurio kūrybinės galios brendo kartu su mūsų valstybe. Režisierius, kuris kartu su tauta ir teatru išgyveno visus išbandymus.

Su gyvenimo jubiliejumi! Linkime sveikatos, kūrybinių impulsų ir saulėtos vasaros.

NKDT informacija ir archyvo nuotraukos

Repetuojant J. Grušo „Barborą Radvilaitę” 1972 m. Su Kęstučiu Geniu.
Po jubiliejinio, 600-ojo spektaklio „Šventežeris”
Po spektaklio „Barbora”
Repetuojant „Barborą” ( 2014 m.)
„Baltos drobulės ” premjera (2012)
Po premjeros „Antigonė Sibire” (2011)
Su Fortūnų statulėle po spektaklio „Barbora“
Po apdovanojimo 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu 2016 m.

Grįžti atgal

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Tobulėjame kartu su

Skip to content