Teatro gurmanams – paskaitų apie teatrą ciklas

Pasitinkant Valstybės atkūrimo 100-etį Nacionalinio Kauno dramos teatro „Nerk į teatrą“ organizuojamas festivalis „Nerk į teatrą“ kviečia į paskaitų ciklą, skirtą nacionalinio teatro raidai.

Lapkričio 9 d. Režisieriaus G. Padegimo paskaita „Neįmintos istorinės mįslės Valstybės teatre“.

 Ar žinojai, kad teatre režisieriai užsiima ne tik kūrybiniu darbu, bet ir tampa tikrais istorijos detektyvais? Būtent tokiu būtų galima pavadinti režisierių Gytį Padegimą, savo pastaraisiais spektakliais (jiems pats rašė dokumentines pjeses) siekiantį ištaisyti mūsų istorinių žinių spragas ar net klaidas. Tarpukario laikotarpio politinį ir kultūrinį gyvenimą aistringai iki kaulelių ištyrinėjęs režisierius gali papasakoti labai daug. Dažniausiai tai intriguojantys faktai ir įvykiai, kurių nerasi jokiame istorijos vadovėlyje. Tokia paskaita žada būti ir apie Valstybės teatrą, kurios metu režisierius neakademiška maniera pristatys ženkliausius ir įdomiausius to meto teatro įvykius ir asmenybes. O savąją kalbą papildys ištraukomis iš jo paties LRT kurtų TV laidų ciklo „Teatro instinktas“, kuriose itin „gyvai” buvo pristatyti svarbiausi šalies profesionalaus teatro kūrėjai.

Režisierius Gytis Padegimas

Lapkričio 14 d. VDU Teatrologijos katedros docentės Inos Pukelytės paskaita „Žydų teatras – tarpukario facebookas“.

Galime drąsiai didžiuotis nacionaliniu teatru, garsinančiu mūsų šalies vardą visame pasaulyje, tačiau, pasirodo, iki šiol tiek menkai težinojome faktą, jog tokiam jam susiformuoti didžiulę įtaką turėjo žydų teatras. Pastarąjį savo monografijoje „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“ ištyrusi Ina Pukelytė atskleidė, jog Kaune tarpukariu (1919–1940 m.) veikęs žydų teatras buvo stipri nacionalinio teatro varomoji jėga. Paskaitoje teatrologė dalysis atrastais iki šiol visiškai nežinomais ir be galo įdomiais faktais apie šio teatro didžiulę reikšmę Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Anot knygos autorės, žydų teatrą reikia matyti pasauliniame kontekste, nes tai yra diasporos, tinklaveikos teatras, lyg koks šiuolaikinis feisbukas. Tik tuo metu aktorius į vieną kolektyvą būrė ne šiuolaikinės komunikacijos technologijos, o senasis paštas. Žydų teatro aktorius galima lyginti su dabartiniais globalaus pasaulio piliečiais, kurie irgi nesustodami keliauja iš vienos šalies į kitą ir yra šiuolaikinio pasaulio varomoji jėga.

Do.dr. Ina Pukelytė

Lapkričio 23 d. Profesoriaus, filosofijos mokslų daktaro Gintauto Mažeikio paskaita „Didingumo paieškos Gulago teatre“.

Ką galėtum pasakyti apie Gulago teatrą? Jeigu galvoje šmėsteli labai mažai minčių, ateik ir susipažink su šiuo unikaliu teatriniu fenomenu Gintauto Mažeikio išskirtinio įdomumo paskaitoje apie sovietinį Gulago teatrą. Paskaitoje profesorius gvildens klausimus: Kam sielų alinimo ir engiančio darbo sąlygomis reikėjo mąstyti ir jausti didingumą, grožį? Ir kuo skiriasi egzistencinis „šventasis menkumas“ nuo purvinojo dugno?  Kas yra negatyvus didingumas ir pozityvusis menkumas? Kodėl Gulaginis teatras taip ir netapo agitaciniu-sovietiniu ir kokios buvo jo egzistencinės, meninės funkcijos? Gulago teatras radikaliau nei Geto spektakliai nacizmo apsuptyje atsiliepė nuolatinei mirties, kankinimų ir viešo žeminimo kaimynystei, buvo radikalios dviprasmybės ir ironijos įvykis. Pranešimo metu didžiausias dėmesys bus skiriamas Solovkų lagerio teatrams „CHLAM‘, „Kremliaus teatras“ (1923-1937) ir režisieriui Les Kubas, o taip pat Vorkutos (Vorkutlago) Dramos teatro operai (1943-1946) ir režisieriui  B. Mordvinovui. Paskaitos metu bus rodomos skaidrės ir artimos pagal analogiją spektaklių ir operų ištraukos (Gulaginiai spektakliai nebuvo filmuojami). Taip pat bus aptartas Gulago teatrų ratas Abezėje, Intoje, Vorkutoje.

Profesorius G. Mažeikis

Lapkričio 30 d. 18:30 val. VDU Teatrologijos katedros vedėjo docento Edgaro Klivio paskaita „Pavojingi žaidimai sovietiniame teatre“.

Kaip kalbėti apie sovietinio laikotarpio kultūrą, tokią svarbią mūsų šiuolaikinės kultūros procesams suprati ir paaiškinti? Kur sovietinio laikotarpio teatrinė kultūra yra, žvelgiant Europos ar pasaulio kultūrų post-kolonializmo ir politinio teatro kontekste? E. Klivis paskaitoje ieškos atsakymų į šiuos itin aktualius šiandien klausimus, pasiūlydamas naujus galimus sovietinio laikotarpio Lietuvos teatrinės kultūros analizės ir vertinimo taškus, sąvokas ir perspektyvas. Pasak teatrologo, sovietinio laikotarpio Lietuvos teatrinės kultūros analizės ir vertinimai negali apeiti klausimo apie režimo vykdytos cenzūros ir kultūros kontrolės mastą, jo padarinius sceninei raiškai ir kūrybinei vaizduotei bei apie kultūrinio pasipriešinimo galimybes ir apimtis. Skirtingų Lietuvos kultūros kritikų ir istorikų vertinimai šia tema radikaliai skiriasi: vieniems paslėptos politinės alegorijos („Ezopo kalba“ dramaturgijoje ir teatre) atrodo būtina ir beveik herojiška rezistencijos sovietiniam režimui dalis, kiti prieštarauja, kad „žaidimas su cenzoriumi“ visuomet reiškia pralaimėjimą, nes cenzorius diktuoja taisykles. Ateik ir pasakyk savąją nuomonę, kas yra teisus.

Doc. dr. Edgaras Klivis

Paskaitos nemokamos. Vieta – Mažoji scena (Laisvės al.71). Pradžia 18.30

NKDT informacija