Teatras ONL1NE – A. Christie 10 indėniukų. Teatrinis detektyvas
Agatha Christie „10 indėniukų“
Detektyvo klasika išmaniųjų telefonų eroje – taip reikėtų pristatyti šį prieš 11 metų režisieriaus Gintaro Varno sukurtą spektaklį. Prieš teatro scenoje vykusio detektyvo seansą – keletas recenzijos eilučių.
„Iš tiesų retai gauni matyti tokią režisūros, aktorystės ir kostiumų dizaino harmoniją. Aktorės Gražinos Balandytės Emilė Brent – viskuo bjauri senmergė teisuolė. Truputį panaši į graužiką. Godos Piktytės Vera Kleiton – puikių manierų sekretorė, idealiai surepetavusi malonios panelės kaukę, kuri byra, keičiantis situacijai. Algimanto Masiulio generolas Makenzis – nurimęs, su viskuo sutinkantis buvęs karys. Gintaro Adomaičio vaidinamas daktaras Armstrongas – ilgaplaukis pusprotis, kiekvienu žingsniu pasirengęs gintis ir slėpti savo praeitį, pritvinkusią alkoholio. Sigito Račkio seras Lorensas Vorgreivas – aistringas teisininkas, pareigos žmogus, šviesu protas tarp visų, patekusių į salos spąstus. Roberto Vaidoto Viljamas Bloras „iš Skotland Jardo“ – pusamžis vaikėzas, vis dar negalintis atsidžiaugti savo šaunumu ir seklio darbu. Spektaklio razina – juokingas kvailys. Visiems „10 indėniukų“ veikėjams lemta prisiminti savo senus nusikaltimus, kurių jie nebuvo linkę laikyti nusikaltimais, ir laukti šiurpaus atpildo saloje, iš kurios nepaspruksi.“
Rūta Oginskaitė. Dešimt stilingų ponų vaiskioje erdvėje/Lietuvos rytas. 2005 03 08
Iš anglų kalbos vertė Aivaras Mockus
Režisieriai – Gintaras Varnas ir Rokas Ramanauskas
Scenografijos dailininkė – Kotryna Daujotaitė
Kostiumų dailininkas – Juozas Statkevičius
Kompozitorius – Giedrius Puskunigis
Vaidina: Ričardas Vitkaitis, Audronė Paškonytė, Liucija Rukšnaitytė, Algimantas Masiulis. Algirdas Pintukas, Tomas Erbrėderis, Egidijus Stancikas, Gražina Balandytė, Vilija Grigaitytė, Liubomiras Laucevičius, Sigitas Račkys, Gintaras Adomaitis (Auksinio scenos kryžiaus nominacija už vaidmenį), Robertas Vaidotas, Sakalas Uždavinys, Dainius Svobonas, Goda Piktytė, Daiva Rudokaitė.
Premjera – 2005 m. vasario 18, 19 d.
P.S. Veikiausiai spektaklį norėsis peržiūrėti dar kartą – mes negalime pasakyti, kaip dingsta tos indėniukų statulėlės.
NKDT archyvo nuotraukos
