Nacionalinis Kauno dramos teatras

Algirdas Landsbergis

Vėjas gluosniuose

Dviejų dalių spektaklis


Režisierius
Gytis Padegimas
Scenografijos ir kostiumų dailininkė
Birutė Ukrinaitė
Kompozitorius
Raimundas Martinkėnas
Choreografė
Indrė Puišytė
Vaidina
Arnas Ašmonas (šv. Kazimieras, Angelas)
Jurgis Jarašius (šv. Kazimieras )
Andrius Gaučas (Angelas )
Rokas Lažaunykas (Angelas )
Dainius Svobonas (Karalius)
Henrikas Savickis (Eugenijus Kurevičius )
Ugnė Žirgulė (Aldona)
Artūras Sužiedėlis (Krištupas Vyšniauskas )
Milė Šablauskaitė (Kunigunda)
Dovydas Pabarčius (Petras Jasaitis )
Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė (Onutė)

Įsigykite bilietus

„Vėjas gluosniuose“ veiksmas nukelia į XVI amžių, kur Livonijos pasienyje lietuvių-lenkų kariuomenė laukia mūšio su rusų armija dėl Livonijos krašto. Šventasis Kazimieras drauge su Angelu trumpam nusileidžia į žemę tyrinėti žmogaus ir jo žemiškojo gyvenimo. Tačiau jų viešnagė užtrunka. Lietuvos – Lenkijos karalius Žygimantas Augustas liūdi dėl mirusios karalienės Barboros, kareivių gretose veši apatija, skurdas, alkis, netikėjimas ir nuovargis, o Kopernikas neseniai atrado, kad Žemė nebėra visatos centras. Nusivylusio žmogaus akyse žemė tapusi purvinu užkampiu, kur du žmonės toliau vienas nuo kito nei du žvaigždynai. Kazimieras stengiasi pripildyti žmonių sielas tikėjimo, suteikti jiems dvasinės stiprybės ir sugrąžinti karaliui pasitikėjimą savo jėgomis, tačiau patiria, kad žmonės nori klausyti tik savęs. Nepaisant visko, jų kalba tokia graži savo laikinume, kaip vėjas gluosniuose. Visiems jiems lemta žūti rytojaus mūšyje, tačiau Kazimieras supranta, kad jie nepasiruošę mirčiai, ir meldžia Dievo atidėti mūšį bent vienai dienai. Ar jo malda bus išklausyta? Ar įvyks stebuklas ir ar žmonės bus to stebuklo verti? Kazimieras meldžiasi ir laukia. „Angele, ar gali būti kas nors baugesnio, kaip visatos tyla ir žmonių nesugebėjimas suprasti?“,- klausia Kazimieras.

Vėjas gluosniuose“ – Lietuvoje mažai žinomo išeivijos rašytojo Algirdo Landsbergio pjesė, parašyta JAV 1956 metais. Režisierius Gytis Padegimas pristato žiūrovui primirštą ar iki galo neatrastą autorių, beveik visą savo gyvenimą anapus Atlanto paskyrusį moderniajai pokario lietuvių literatūrai. Algirdas Landsbergis rašė romanus, noveles, pjeses, publicistiką, redagavo Antano Škėmos raštus, vertė lietuvių literatūros kūrinius į anglų kalbą, dalyvavo į Lietuvą transliuojamose „Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos“ radijo laidose, buvo tarptautinio PEN klubo rašytojų tremtyje centro prezidentas, JAV Dramaturgų gildijos narys.

Dramoje „Vėjas gluosniuose“ atsiskleidžia A. Landsbergio vaizduotė, kurianti paradoksalias būties sankirtas ir istorinę nostalgiją. Dramaturgas, atstovaujantis pokario jaunąją kartą, auklėtą egzistencializmo filosofų, nagrinėja dvasinį konfliktą – kaip gyventi žmogui istorinių katastrofų akivaizdoje, iškelia gyvenimo beprasmybės ir laikinumo problemas. Intelektualinio turinio dialoguose išsaugota skaidri poetinė intonacija, būdinga lietuvių istorinėms dramoms.

„Ši pjesė yra labai vailderiška, nes, kaip ir „Mūsų miestelyje“ bei „Ilgoje Kalėdų vakarienėje“, joje kalbama apie paprastus žmones, keistai supintus jų likimus karo akivaizdoje. Dabar, kai jaučiame stiprias geopolitines įtampas, manau, kad ši pjesė yra labai aktuali. Be to, Algirdo Landsbergio tekstai – tarsi lietuviškos  sąmonės  imuniteto  stiprinimas“,– įsitikinęs  spektaklio sumanytojas ir režisierius.

PREMJERA – 2018 m. gruodžio 7, 9 ir 23 d.

Trukmė  – 1 val. 50 min. Be pertraukos.

Ilgoji salė.

Dėmesio. Scenoje naudojamos durpės ir šienas.

Atsiliepimai

, P. Makauskas „Trojietėse“ per Euripido tekstus atskleidžia jau ne senovės atėniečių sutuoktinių santykius, bet šiuolaikinius, filmuose ar žiniasklaidoje propaguojamus, išryškinančius seksualumą, malonumą, agresyvumą. Spektaklis tarsi atspindi mūsų kultūrą, kur žmogiškumas iškeliamas virš dieviškumo, žmogus bijo ir nemoka spręsti konfliktų, tiki, kad žmona vien fiziniu grožiu, o ne dvasios stiprybe gali padaryti vyrą laimingą.

Antika: karas verčia žmogų vystytis; vedybos – pilietinė pareiga

, „Vėjas gluosniuose“ ne tik gyvai priminė minėtus spektaklius, mūsų scenos „aukso fondą“, bet ir dar kartą parodė, kad gyvuoja ne tik Padegimo teatras kaip reiškinys, bet ir gyvas jo išvystytas kūrybinis metodas, tapęs lietuviškos teatrinės kultūros neatsiejama savasties dalimi. Režisierius remiasi garsiojo Michailo Čechovo metodika, tačiau akivaizdu, kad jis įdiegė daugybę naujų ir novatoriškų elementų, ugdydamas kūrybiškumą kaip mąstymo būdą, išugdė aktorių, gebančių atskleisti savo vidines galias.

Gediminas Jankus „Gyčio Padegimo romantiškasis idealizmas“

, Režisūriniai sprendimai ir bandymai interpretuoti kūrinį prasideda tik spektaklio pabaigoje. Tiesa, tekstas lieka nepajudintas, tačiau atsiranda pjesėje neaprašytų vaizdinių, taip pat įterpiamas nedidelis šokis (choreografė Indrė Puišytė), o mūšio lauke žuvę vyrai ir jų mylimosios sustoja į gyvuosius pietos kompozicijos paveikslus. Tuo metu skamba vyraujančią nuotaiką ir vaizdinius įtaigiai papildanti kompozitoriaus Raimundo Martinkėno muzika. Būtent spektaklio pabaigoje bent trumpam galima pajausti visų spektaklio elementų susivienijimą ir dermę.

Pasitikėti tekstu. Miglė Munberzbakaitė. 7meno dienos

Į puslapio viršų

Repertuaras

Balta drobulė

Balta drobulė

Knygos „Juozo Budraičio teatrinis likimas“ pristatymas

Keturi

G

Raudona

Bjaurusis

T

Getas

T

Getas

Būtybės

Hamletas

Visas repertuaras

teatro užkulisiai

Teatras onl1ne