Nacionalinis Kauno dramos teatras

Įsigykite bilietus

Iš rusų kalbos vertė Artiom Rybakov

Spektaklio siužetas iš pirmo žvilgsnio primena detektyvinę istoriją – vyras, žmona ir judviejų šeimos draugas mėgina išsiaiškinti, kur pirmadienio vakarą buvo jų bičiulis Markusas. Kiekvienas tvirtina, kad jis buvo su juo, turi akivaizdžių įrodymų ir liudininkų. Kiekvienas stengiasi įtikinti kitus, kad tiesa yra jo pusėje. Kiekvienu iš jų galima patikėti, tačiau Markusas negalėjo būti keliose vietose vienu metu, tad kur gi jis iš tiesų buvo? Nekaltas pokalbis pamažu perauga į keistą žaidimą, provokuojantį atviras išpažintis ir apnuoginantį skaudulius. Siužetas suka absurdo link, peržengia meilės trikampio ar šeimos dramos ribas ir pagaliau pasidaro nebesvarbus. Svarbu čia kas kita – pasaulis, kuriame kiekvienas stengiamės priversti kitą galvoti taip, kaip mes. Kaip ir daugumoje rusų dramaturgo Ivano Vyrypaevo pjesių, taip ir šioje veiksmas vyksta viename kambaryje, kuriame yra durys į atvirą kosmosą. Šiame kosmose sklando amžini klausimai ir šiandienos aktualijos – kieno pusėje tiesa? O galbūt tiesa gali būti ne vienoje pusėje? Ar mes galime priimti kitą, nemėgindami jo perauklėti, pakeisti, priversti suvokti pasaulį taip, kaip suvokiame mes? Kaip susikalbėti suskaldytame šiandienos pasaulyje? Kaip gyventi, kai gyventi neįmanoma?

Premjera – 2021 m. lapkričio 18, 19 d.  Ilgojoje salėje

Trukmė  – 1 val. 15 min. be pertraukos.

Spektaklio sukūrimą remia

Interviu su aktore Goda Petkute

Interviu su režisiere Nino Maglakelidze

 

Atsiliepimai

, Spektaklyje palikta vietos atsiskleisti aktorių kuriamiems personažams – kiekvienas jų auga, keičiasi, tampa dinamiškesnis ir galiausiai tarsi cikliškai sugrįžta į pirminę būseną. Kūrinys turi kelis sluoksnius: pirmiausia žiūrovas supažindinamas su gana buitiška istorija, detektyviniu siužetu apie neištikimybės demaskavimą, bet galiausiai pasirodo, kad tai nėra taip jau svarbu nė vienam istorijos dalyviui, nes pasineriama į senesnę praeitį, prisiminimus, atviravimus ir kur kas toliau nei šis eilinis šeimos konfliktas vedančius klausimus. Spektaklyje svarbesnės ne išorinės, bet vidinės aktorių kuriamų personažų dramos – jie laviruoja tarp egzistencinių svarstymų ir beprotybės būsenos. Personažų egzistencines krizes keičia staigios ir emocionalios aplinkybės, pabrėžiančios jų beviltiškumą.

Miglė Munderzbakaitė. Vapsvos negali negelti. 7 meno dienos

, Tai, ką Vyrypajevo pjese mėgina parodyti Nino Maglakelidzė nėra vien „komiškas detektyvas“. Na, bent ne ta paviršutiniška prasme, kuri žiūrovams dažniausiai yra transliuojama. Tai skaudus absurdas, kuriuo perpildyti mūsų santykiai, tai jausmų skurdas, nesusikalbėjimas ir savęs nebepažinimas, tai visiškas vienatvės klyksmas, kuris kiekvieno namuose susigeria į kilimais nuklotas grindis. Per scenoje net neegzistuojantį personažą pamažu sugriūva trijų žmonių gyvenimai - draugystė, santuoka, pasitikėjimas.

Rimgailė Ravenytė. Prisiminimas iš ateities. Menų faktūra

Į puslapio viršų

Repertuaras

Kai mes būsim jauni

G

Didžioji rauda ties degančiais vynuogienojais

P

Snieguolė

Labas, Lape!

P

Snieguolė

Visas repertuaras

Teatras onl1ne

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Kuriame kartu su

Skip to content