Nacionalinis Kauno dramos teatras

Žemė

  • Vienos dalies drama pagal Olhos Kobylianskos romaną

Didžioji scena

Henrik Ibsen

Peras Giuntas

Dviejų dalių spektaklis (N-14)


Įsigykite bilietus

Iš norvegų kalbos vertė Rimutė Rimantienė ir Tatjana Rostovaitė

Norvegų dramaturgo Henriko Ibseno (1828 – 1906) poetinė drama „Peras Giuntas“ – bene dažniausiai pasaulyje statomas ir interpretuojamas klasiko kūrinys, Lietuvos scenoje lig šiol pasirodydavo tik fragmentiškai. Šį XIX a. šedevrą Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristato vengrų režisierius Csaba Polgár ir siūlo savitą, šiuolaikišką ir drąsią šio kūrinio interpretaciją. Įsivaizduokite Perą Giuntą, svajojantį apie neeilinius žygius ne norvegiško miško trobelėje, trolių apsupty, bet aplinkoje, įkvėptoje sovietinio bloko devintojo dešimtmečio pabaigos. Spektaklio kūrėjai kalba apie tuos, kurie svajoja, šneka, geria ir pavydi, kad kiti yra turtingesni, protingesni. Apie tuos, kurie keliauja po pasaulį, pikti, godūs, egoistiški, praradę svarbius santykius ir nepajutę, kad iš tiesų gyveno. O galbūt jie niekad taip ir nepakilo nuo savo sofos daugiabučio septintajame aukšte? Šis spektaklis – tai pasakojimas apie prieštaravimus tarp gabumų ir siekių, norų ir galimybių, apie savęs paieškas žmogų gniuždančiame pasaulyje, apie maištą prieš tau skirtą likimą, apie laisvę ir jos ribas, atsakomybę ir visa apimančią meilę. Apie kovą su troliais, kurie iš tiesų slypi kiekvieno iš mūsų viduje, užrakina mus infantilumo narve, trukdo surasti save ir įprasminti savo gyvenimą.

Premjera – 2021 m. rugsėjo 17, 18, 19 d. Didžiojoje scenoje

Spektaklyje naudojami dūmų efektai

Trukmė – 3 val. 5 min (su pertrauka)

Spektaklio sukūrimą remia

Interviu su režisieriumi

LRT PANORAMA reportažas apie spektaklį

 

D. Stankevičiaus nuotraukos

Atsiliepimai

, Antroji spektaklio dalis ryškiau filosofinė, joje perteikiami gilesni personažų dvasiniai išgyvenimai. Leidžiama suprasti, kad nuo pat pradžių Giunto tikėjimas pažįstant save, nuolat tenkinami egoistiniai įnoriai kuria iliuzinį gyvenimą. Neieškodamas dermės tarp archetipinių pradų herojus nepasiekia savasties. Šito neįsisąmonindamas Giuntas apgauna save ir tiki, kad „Giunto „pats“ – tai legionai giesmių, troškimų ir svajonių“. Neapkraudamas savo pečių net ir subrendęs Giuntas toliau bastosi po pasaulį, pasirinkdamas vien asmeninę gerovę.

Angelina Lapinskaitė. Sopantis popsas. Literatūra ir menas

, Kokybiškos gyvos roko muzikos pulsas, visavertis roko skambesys visiems aktoriams, pirmoje dalyje gana neraiškiai besireiškusiems, tarsi atrišo rankas ir atvėrė jų emocinius šliuzus. Jie tapo fantastiškai laisvi, azartiški, džiazuojantys. Lyg tikrame roko koncerte, pirmoji dalis buvo tarsi „apšilimas“, o antrojoje, į sceną išėjus „žvaigždei“ Svobonui, prasidėjo tikras reginio siausmas, kuris, rodos, pažadino iš letargo visą senojo teatro pastatą ir sujudino publiką su visais apsnūdusiais kunigais, merais ir ministrais joje.

Julius Lozoraitis. Ko kauniečiams pavydėtų Mickas Jaggeris ir Klausas Kinski. 7md

, Dėl režisieriaus įtrauktų tiesmukų, sarkastiškų pandeminių, karantininių realijų (vakcinacijos klausimo) pagrindinį herojų galima matyti ir kaip visišką šių dienų reprezentantą. Prie šios interpretacijos prisidėtų ne tik šios tiesioginės nuorodos, bet ir bendros per pagrindinio veikėjo situaciją reflektuojamos visuomeninės problemos: skirtingi norai ir galimybės, likimas ar laisvės ribos, atsakomybė ar vidiniai troliai. Šie klausimai dabar itin aktualūs daugeliui, o skirtingi požiūriai į vieną ar kitą dalyką mus skaido į priešiškas grupes.

Miglė Munderzbakaitė. Viskas mano ir tavo galvoje? 7md

Į puslapio viršų

Repertuaras

Emilių Emilis

Kauno asamblėja | Kaunas 2022 programos dalis

Peras Giuntas

Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį

Panika

Visas repertuaras

Teatras onl1ne

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Kuriame kartu su

Skip to content