Nacionalinis Kauno dramos teatras

Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset

  • Teatrinis nuotykis jaunimui nuo 13 m.

Parketinė salė

Pagal Sofoklio, Euripido, Eschilo tekstus

Elektra

Vienos dalies spektaklis

Ko iš tikrųjų lauki?


Režisierius
Jaša Koceli
Scenografas
Darjan Mihajlovič Cerar
Kostiumų dailininkė
Branka Pavlič
Kompozitorius
Miha Petric
Choreografė
Tajda Podobnik
Šviesų dailininkas
David Andrej Francky
Vaizdo projekcijų autorė
Mankica Kranjec
Teksto redaktorė
Daiva Čepauskaitė
Vaidina
Greta Šepliakovaitė (Elektra)
Daiva Rudokaitė (Klitemnestra)
Jūratė Onaitytė (Leda)
Povilas Jatkevičius (Orestas)
Tomas Erbrėderis (Egistas)
Deividas Breivė (Piladas)
Ričardas Vitkaitis (Agamemnonas)
Kamilė Lebedytė (Eritėja)
Jurgita Maskoliūnaitė (Hermijonė)
Saulė Sakalauskaitė (Kilisa)
Ieva Stašelytė (Chrisotemidė)
Aistė Zabotkaitė (Ariadnė)
Aušra Giedraitytė (Ifianasė)
Roberta Sirgedaitė (Ifianasė)
Ieva Karoblytė, Rasa Praspaliauskaitė (Laodikė)

Įsigykite bilietus

Šiuo metu bilietai neparduodami

„Elektra“ – kūrybinės komandos iš Slovėnijos ir Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių trupės spektaklis. Spektaklio režisierius ir dramaturgijos autorius Jaša Koceli, kurdamas dramaturginį audinį, naudojo antikinius graikų autorių – Sofoklio, Euripido, Eschilo tekstus, reflektuojančius mitą apie Elektrą.

Jaša Koceli sukūrė savitą mito interpretaciją, kurios centre – laukianti moteris. Trojos karo didvyrio Agamemnono ir Klitemnestros dukra Elektra gedi nužudyto savo tėvo ir laukia sugrįžtančio brolio, kad galėtų atkeršyti už tėvo mirtį. Elektros laukime įkalinta depresija, prievarta, galimybių stoka, vaikystės prisiminimai, sudužę sapnai. Elektra yra ne tik antikinės graikų dramos personažas, bet ir šiuolaikinės kovojančios moters simbolis. Pasitelkęs daugybę galingų archetipų, slypinčių graikų tragedijose, režisierius kuria universalų stiprios, revoliucingos asmenybės likimo istoriją. Elektros likimas yra istorinė moterų realybė. Jos lemtis dauginasi kiekvienoje naujoje moterų kartoje. Elektra yra ir paklusni moteris, ir laukianti sesuo, ir pritarianti duktė, ir nekaltoji prieš dievus, ir mylimoji be mylimojo. Ji tyliai kenčia. Ji verkia. Ji sensta. Ji laukia. Jos laukimas beviltiškas ir kupinas nerealizuotų impulsų, neišnaudoto potencialo. Išsilaisvindama jos energija gali virsti smurtu ir nenuspėjamomis aistromis,  ji gali tapti ir didžia keršytoja ar nesustabdoma kovotoja. Ji yra jėga, suvienijanti žmones pokyčiams. Tai pasakojimas apie tai, kuo žmogų gali paversti nepakeliamas laukimas. Tai yra paralelinė žmonijos istorija, skaitoma iš moterų akių. Tai dialogas tarp mūsų, gyvųjų, ir mūsų protėvių šešėlių.

Premjera – iš 2020 m. kovo 25, 26 d. ir balandžio 4 d. perkelta į 2020 m. rugsėjo 12, 13 d., spalio 8 d.

Vienos dalies spektaklis. Trukmė – 1 val. 45 min.

Didžioji scena. 

Edukacinį paketą mokytojams galite rasti čia.

Spektaklis „Elektra“ (10-12 kl.) įtrauktas į Kultūros paso paslaugų rinkinį. Dėl spektaklio rodymo Kultūros paso programoje skambinti tel. +370 658 48571.

 

Svetlanos Baturos nuotraukos

Straipsniai:

Dramatiškai nutrūkęs premjeros „Elektra“ procesas tęsiasi (interviu su režisieriumi)

Režisierius J. Koceli pristato premjerą: elektra scenoje žadins antikinę mūsų esybę

Režisierius J. Koceli: statydamas antikinę pjesę jaučiuosi kaip archeologas

Lietuvių ir slovėnų kūrėjų pajėgos

From Slovenia to Kaunas. Talking Theatre and Basketball with Jaša Koceli

LRT radijo laida „Kultūros savaitė“. Interviu su režisieriumi

Spektaklio sukūrimą remia LR kultūros ministerija

 


 

Atsiliepimai

, Elektros tragedija tarsi vigilija, budėjimas, egzistencinė nemiga – Elektra laukia sugrįžtančio brolio Oresto, laukia keršto, motina Klitemnestra šio sugrįžimo laukia su baime: „Niekaip negaliu užmigti... Gal žinai kokių vaistų nuo nemigos?“. Mažoji Elektra teiraujasi senelės Ledos: „Kada visa tai pasibaigs? Kada visa tai pavargs ir užmigs?“... Keršto laukimas – ir tam, kuris jį planuoja, ir tam, kuris jo tikisi kaip prakeiksmo sau, sukelia insomniją. Ir viskas ko galiausiai trokšti, ta saldi tabletė, po kurios panirsti į tamsą. Kerštas – ne pasitenkinimas ar pergalė – tamsa, ramybė, poilsis nuo laukimo.

Nuo marmuro kraujas nuplaunamas lengvai. K. Asadauskaitė. Teatrai.lt

, Slovėnijos režisieriaus ir dramaturgo Jašos Koceli’o spektaklis „Elektra“ (premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre rugsėjo 12 d.) prasideda ryškiai balta šviesa nutviekstame žydro vandens baseine. Baltos užuolaidos, aukštos, šviesiai margos marmuro sienos, kurias nuolankiai šveičia baltais rūbais vilkinčios šviesiaplaukės merginos. Švari, estetiška, moderni aplinka. Merginos monotoniškai blizgina sienas ir tik viena iš jų negali nurimti, susitaikyti, nepykti...

Jovita Dikmonienė. Elektros kompleksas ir ekvilibristika. Literatūra ir menas

, Visa kūrybinė grupė, kurią sudarė slovėnų menininkai, parodė retą suderinamumą, susiklausymą, režisūrinės idėjos suvokimą. Žinoma, neįmanoma iš vieno spektaklio spręsti apie J. Kocelio teatrinės sistemos ypatumus, tačiau viena akivaizdu – tai talentingas, savo sceninę viziją turintis režisierius, ieškantis originalių sprendimų. Ieškantis ir surandantis, nemėgdžiojantis įvairių teatrinių mokyklų, vengiantis įsisenėjusių klišių. Spektaklį, be abejo, galima drąsiai vadinti nūdienišku, moderniu, bet tikrai ne postmodernistiniu.

Gediminas Jankus. „Antikinė tragedija: sąlygiškumas ir nūdienos problematika“ (recenzija)

Į puslapio viršų

Repertuaras

Ne sau žmonės

Visas repertuaras

Teatras onl1ne

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Kuriame kartu su

Skip to content