Nacionalinis Kauno dramos teatras

Kultūros forumas

Rūtos salė

Balta drobulė

  • Dviejų dalių spektaklis (N-14)

Didžioji scena

Žemė

  • Tikros emocijos ir tikri įvykiai psichologiniame trileryje

Didžioji scena

Dorianas

Vienos dalies spektaklis Oscaro Wilde‘o gyvenimo ir kūrybos motyvais


Režisierius ir scenografas bei šviesų dailininkas
Robert Wilson
Teksto autorius
Darryl Pinckney
Kostiumų dailininkas
Jacques Reynaud
Muzikinis apipavidalinimas
Christian Friedel ir Woods of Birnam
Režisūros bendraautorė
Ann-Christin Rommen
Scenografijos bendraautorė
Stephanie Engeln
Šviesų dizaino bendraautoris
Marcello Lumaca
Vaizdo menininkas
Tomasz Jeziorski
Grimo ir perukų kūrėja
Manu Halligan
Garso režisierius
Torben Kärst
Kostiumų dailininko asistentė
Birutė Jašinskaitė
Režisieriaus asistentas
Robert Zeigermann
Režisieriaus asistentas
Aivaras Micius
Šviesų dizaino bendraautorio asistentas
Džiugas Vakrinas
Režisieriaus padėjėjos
Edita Laurinaitienė, Asta Mačiulytė
Vaidina
Dainius Svobonas
Mantas Zemleckas

Įsigykite bilietus

Iš anglų kalbos vertė Dominykas Norkūnas

„Dorianas“ – pasaulinį pripažinimą pelniusio režisieriaus Roberto Wilsono premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kuriama kartu su Vokietijos D’haus teatru Diuseldorfe (Düsseldorfer Schauspielhaus). Robertas Wilsonas – vienas svariausių mūsų laikų teatro kūrėjų, pakeitęs žiūrovų suvokimą apie vyksmą scenoje. Jo kūriniuose dera šokio, performanso, architektūros, tapybos, muzikos ir dramos elementai.

Dailininkas Bezilis Holvardas yra kaip apsėstas jam pozuojančio jaunojo Doriano Grėjaus. Dorianas užsigeidžia, kad paveikslas sentų vietoj jo, o jis pats amžinai išliktų jaunas ir gražus. Noras išsipildo, bet tampa prakeiksmu.
Dailininkas Francis Baconas nustebina naktį į jo studiją įsilaužusį smulkų vagišių George’ą Dyerį. Užuot iškvietęs policiją, jis Dyeriui pasiūlo tapti jo modeliu. Jiedu tampa pora. Baconas nuolat tapo savo mylimąjį. Tačiau galiausiai ši meilė ir nelaukta modelio šlovė priveda Dyerį prie mirties.
Poetas Oscaras Wilde’as garsėja tuo, kad savo gyvenimą paverčia menu, o meną – savo gyvenimu. Jis – Londono visuomenės numylėtinis. Šlovė baigiasi, kai jo mylimojo Alfredo Douglaso tėvas paduoda jį į teismą dėl „šiurkštaus nepadorumo“. Oscaras Wilde’as nuteisiamas ir patenka į kalėjimą. Iš jo išeina visiškai palaužtas.
Šias tris istorijas, daugiau ar mažiau išgalvotas, bet kartu pilnas gilių tiesų, JAV autorius Darrylas Pinckney sujungia į asociatyvų pasakojimo srautą, kuriame persidengia prisiminimai apie išgyvenimus, apmąstymai ir jausmai. Jo sukurtas Dorianas yra dailininkas, modelis, poetas ir mylimasis, o savo mintimis ir veiksmais jis primena skersgatvio katiną.
Spektaklį statydamas pagal Pinckney tekstą, Robertas Wilsonas plėtoja įtaigų vaizdinių srautą. Skirtingai nei „Smėlio žmogaus“ ar „Džiunglių knygos“ inscenizacijose, kuriose gausu personažų, šįkart režisierius kuria labai koncentruotą monodramą. Diuserdorfo teatre sukurtoje „Doriano“ versijoje Wilsonui talkina jau ne viename režisieriaus spektaklyje vaidmenis kuriantis ir jo stilių puikiai jaučiantis aktorius Christianas Friedelis. Spektaklyje girdėsime jo su grupe „Woods of Birnam“ atliekamas dainas. NKDT versijoje režisierius po atrankų proceso pasirinko dirbti su dviem skirtingų kartų aktoriais – Dainiumi Svobonu ir Mantu Zemlecku.
„Doriane“ teatro magas Robertas Wilsonas mus veda į žavią kelionę, tyrinėjančią painius menininkų ir jų kūrinių ryšius. Kalbama apie meilę ir garbėtrošką, apie meno stebuklą ir apie ribotų pažiūrų visuomenės griaunamąją galią.

Premjera – 2022 m. spalio  1, 2 ir 7 d. Didžiojoje scenoje (N-14)

Trukmė – 1 val. 30 min. (be pertraukos)

Spektaklio metu skamba garsi muzika

NKDT kartu su


„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Projekto partneriai:

 

Spektaklio bičiulis

Teatrologės Jurgitos Staniškytės interviu su režisieriumi

IQ LIFE autorės A. Žemaitytės  interviu Režisierius, kuriam nepatiko teatras

„Balsas iš salės“ su Kristina Savickyte, „Doriano “ žiūrovais ir jo kūrėjais

Lucie Jansch nuotraukos

Atsiliepimai

, Mano manymu, Roberto Wilsono spektaklis pirmiausia yra tyro kūrybos džiaugsmo, žavėjimosi neribotomis teatro galimybėmis apraiška. Teatro, gebančio kurti grožį. Šiuolaikinis teatras, ypač kuriamas mūsų geografinėse platumose, estetines problemas nustūmė į šešėlį, jų vietą užleisdamas socialiai angažuotam turiniui. Tokie spektakliai kaip „Dorianas“ įtikina, kad kalbėjimas apie grožį mene ne tik vis dar turi prasmę, bet gali būti ir turinio perteikimo priemonė. Nes kiek Wildeʼui grožis yra didžiausia vertybė, tiek Wilsonui jis yra dirbtinis fasadas, kaukė, už kurios slepiasi vienatvė ir poreikis būti suprastam. Amerikiečių režisierius negaili Dorianui pykčio, paversdamas jį juokingu - nes juk tuo dažnai baigiasi desperatiškas bandymas nuolat būti dėmesio centre. Jis parodo, kokia plona gali būti riba tarp juokdario ir tikro menininko.

Karolina Matuszewzka. Daugiau nei meno kūrinys. Žurnalas „Teatr“ ir Menų faktūra

, Režisieriaus Roberto Wilsono kuriamas „Doriano“ pasakojimas jungia ir tylą, ir garsą. Jis jungia tai, kas prieštaringa ir tai, kas vienas be kito negalėtų egzistuoti. Tai pėdos, kurias palieki smėlyje ir smėlis, kurį nuplauna jūra. Todėl ir visiškai skirtingi Dainiaus Svobono ir Manto Zemlecko Dorianai šiame pasakojime veikia lyg veidrodis ir atspindys. Tai iš savęs besijuokiantis ir tuo pat metu savęs besigailintis benamis katinas Mantas Zemleckas ir lyg iš Edgaro Allano Poe pasakojimo išskridęs Dainiaus Svobono varnas, vis dar tebeklykiantis „nevermore“. Tai dvi priešingybės, kurios viena kitai gyvybiškai reikalingos. Tačiau meilė yra dvikryptis judėjimas.

Sielvarto metų laikas. Rimgailė Ravenytė, Menų faktūra

, Spektaklyje galima justi vykstantį dialogą tarp R.Wilsono kuriamo vizualinio teatro ir lietuviško teatro tradicijos. Mūsų teatrų scenos regėjusios daugybę realybę atspindinčių realistiškų, psichologinių pastatymų, kuriuose personažai tarpusavyje bendrauja, atrodo ir elgiasi taip, kaip mes įpratę matyti kasdienybėje. Žinoma, juose yra daug kalbama, įvykiai, veikėjų emocijos pasakojamos daugiausia žodžiais, gestais. R.Wilsono personažai labiau komunikuoja neverbaline kalba, o neretai nekalba iš viso. Šioje „Doriano“ versijoje kalbama daug ir spektakliui įsibėgėjus ima atrodyti, kad jis toks ir bus, tačiau kūrėjas dekonstruoja tokį spėjimą ir toliau leidžia panirti į įspūdingą sapnų šou.

R. Wilsono „Dorianas“: tapti savo paties šešėliu. D. Dementavičiūtė -Stankuvienė. Kauno diena

, Kiekvienas Wilsono pastatymas Lietuvoje yra didelė šventė. O didelės šventės daug kainuoja. Tad lengvai nukrypdama į kultūros finansavimo klausimą, norėčiau skaitytojams priminti, kad pasaulinio garso užsienio menininkų kūryba Lietuvos teatrų repertuaruose kol kas nepretenduoja tapti tendencija. Ypač tokių kaip Wilsonas, kurių kūrybiniai procesai integruoja jų pačių pagalbinius darbuotojus (pavyzdžiui, režisierių-statytoją), aukštus ir bekompromisius reikalavimus scenos technologijoms ir aukščiausios kokybės kostiumų ir grimo poreikį. Ne veltui viltis pakviesti režisierių į Lietuvą iki šiol išpuoselėjo ir įgyvendino tik gausiausiai finansuojamas šalies teatras ir nacionalinis teatras, sugebėjęs prasmingai įdarbinti Europos Sąjungos Kauno kultūrai skirtus pinigus („Dorianas“ yra KEKS 2022 programos dalis).

Aušra Kaminskaitė apie „Dorianą“: kiekvienas Wilsono pastatymas Lietuvoje yra didelė šventė, o jos daug kainuoja. LRT.lt

, Kurti savidestruktyvų Dorianą Svobono ir Zemlecko duetui yra išskirtinis procesas: čia viskas – gestas, judesys, mimika, intonacijos pokyčiai – režisieriaus tiksliai apskaičiuota, o kaitos ritmas spartus: nuo statiško, sukaupto, teatrališko monologo iki šokio ar dainos. Realistinių atspindžių turinčią Bacono tapybos studiją scenoje keičia kabaretas ar veidrodžiais apsuptas grimo kambarys ir visa tai panardinta į kompozitoriaus Christiano Friedelio (taip, to paties vokiškojo Doriano) ir grupės „Woods of Birman“ muziką, kurios motyvai dar ilgai po spektaklio skamba galvoje. Wilsonas spektaklyje „Dorianas“ mums demonstruoja savo paties sukurtą, veiksmingą ir paveikią šiuolaikinio teatro formulę, kurios pagrindiniai raktažodžiai galėtų būti elementų dermė ir dinamiškumas.

Visumos pojūtis. Miglė Munderzbakaitė. 7md

, Protestējot pret padomju laika saukļiem, kad visiem bija jāmīl tikai darbs, aizmirstot pašam sevi, tagad, šķiet, atkal esam iebraukuši otrā grāvī, jo publiskajā telpā (un ne tikai sieviešu žurnālos) no rīta līdz vakaram atskan aicinājumi mīlēt un izkopt pašiem sevi, savu dzīvesstilu, nodoties tīkamām nodarbēm, veidot pašiem savas skaistuma un labsajūtas oāzes, u.tml. Tas viss būtu labi un skaisti, bet vai tomēr nevelk uz alejas kaķa filozofijas pusi? Vai kopš neatkarības atgūšanas un jaunās brīvības laikiem mums jau nav izaugušas pāris Dorianu paaudzes? Manuprāt, jā, un Vilsona izrāde liek atgriezties un domāt ne tikai par tās mākslinieciskajām kvalitātēm, bet arī par Dorianiem, kas ir mūsu vidū.

Guna Zeltina. Dorians mūsu vidū. www.kroders.lv

, Wilsonas keri vaizdu, apšvietimu, itin tiksliais ir tikslingais aktorių veiksmais, kur atidirbtas kiekvienas gestas, net galvos pasukimas, intonacijos taipogi. Aktoriai laisvi tokioje, atrodytų, režisieriaus nelaisvėje. Laisvi ir kerintys ne mažiau už Wilsono sukurtus vaizdinius. Statišką, sukauptą, mąslią vieno menininko-herojaus stilistiką keičia vieno artisto - to paties menininko-herojaus - kabaretas, šou, reviu, t. y. tai, kas turi svaiginti pramogos geidaujančią publiką. Publika akimirksniu pasiduoda, vidury vaidinimo sprogsta dėkingumo ovacijomis, menininkas (Wilsonas ir jo aktoriai) jas skatina, provokuoja, po to iškart taip suironizuoja, taip gnybteli, kad toji publika juokiasi pati iš savęs. Džiaugiasi.

Rūta Oginskaitė. Dorianas ir mylimieji. Menų faktūra

Į puslapio viršų

Repertuaras

Hamletas

Senos damos vizitas

Frankenšteino kompleksas PERKELTAS IŠ SAUSIO 14 D.

Emilių Emilis

Balta drobulė

Balta drobulė

Labas, Lape!

Pavojingi ryšiai

Emilių Emilis

Natanas Išmintingasis

Visas repertuaras

Teatras onl1ne

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Kuriame kartu su

Skip to content