„Šiame spektaklyje G. Varnas kaip niekad anksčiau nepabūgo lėtai, ramiai gilintis į medžiagą tuo priviliodamas patį įvairiausią žiūrovą, kuris regi prieš aštuoniasdešimt metų parašytą komišką istoriją apie senmergės tragediją. Ir Garcia Lorca, ir G. Varnas šiame kūrinyje atsisako bet kokių protrūkių, be kurių sunku įsivaizduoti šiandienos teatrą. Čia viskas vyksta lyg gyvame paveiksle – belieka tik stebėti. Žaidimo taisyklės šį kartą labai aiškios – lyg ant padidinamo stiklo matyti visas spektaklio kūrimosi procesas. Tas regimas paprastumas yra dalis šio spektaklio žavesio. Kaip niekad anksčiau, G. Varnas „Donjoje Rositoje“ visiems trims veiksmams sukūrė teatrinę „vinjetę“, kuri „įvedė“ žiūrovą į reikalingą kontekstą. Teatro įtaiga – įgūdžių klausimas. G. Varnas ją moka kurti profesionaliai. Kokybė priklauso nuo repeticinio laiko: kiek ilgai repetuojamos atskiros scenos.
Todėl ir spektaklis gali kisti,“ – sakė teatrologė Daiva Šabasevičienė.

Premjera – 2003 m. gegužės 3 d.

Fotografas Gintautas Kažemėkas