Nacionalinis Kauno dramos teatras

Juozas Grušas, Aušra Marija Sluckaitė

Barbora

Spektaklis pagal Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“

Barboros Radvilaitės istorija sceniniam gyvenimui atgimsta po daugiau nei 40 metų pertraukos!


Įsigykite bilietus

Šiuo metu bilietai neparduodami

Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje Barboros Radvilaitės istorija sceniniam gyvenimui atgimsta jau antrąjį kartą. Simboliška, kad po daugiau nei 40 metų pertraukos režisierius Jonas Jurašas imasi lemtingiausios jo biografijoje dramos, nes su šiuo spektakliu susijęs atsisveikinimas su Kauno dramos teatru ir Lietuva.

Režisierius grįžta su nauja spektaklio vizija: „Mane domina likiminis gyvenimo ir mirties žaidimas.“ Jam talkinanti rašytoja ir dramaturgė Aušra Marija Sluckaitė, adaptavusi J. Grušo dramą nūdienos aktualijoms sako, kad ši kartą nesiekiama atkurti romantiškos Barboros Radvilaitės legendos. Šis spektaklis apie aktorę, kuri nepaisant neįveikiamų kliūčių dega noru suvaidinti Barborą, suprasti ją kaip moterį, patekusią į meilės, ligos ir politikos žaidimų spąstus. Aktorė – pati serganti kaip Barbora, agonijos kamuojama – įveikia savo negalią ir čia pat scenoje kuria Barboros Radvilaitės vaidmenį – savo viziją.

Spektaklis apie kūrybos ir žmogaus valios galią pasipriešinti likimui. J. Jurašo pagrindinė siekiamybė yra atskleisti aktorės kūrybinių paieškų sudėtingumą, norą pažinti ir suprasti savo personažo esmę.

PREMJERA 2014 m. rugsėjo 25, 27, 28 d.

Trukmė – 2 val.30 min. Su pertrauka.

Didžioji scena.

Po trečiojo skambučio žiūrovai neįleidžiami!

Donato Stankevičiaus nuotr.

;

 

Save

Save

Atsiliepimai

, Spektaklyje pinasi sergančio žmogaus realybė ir prisimenamo spektaklio vaizdiniai, kartais veiksmas vyksta šalia jos, aplink ją, o kartais aktorė visiškai į jį įsitraukia ir pati veikia, slaugių-viešnių vis aprengiama istorinio kostiumo užuominų turinčiais rūbais bei aksesuarais. Aktorė sako tiek savo, tiek Barboros tekstus, kartais jos abi susilieja, kartais – išsiskiria. Šie ligos ir prisiminimų, ligoninės ir spektaklio erdvės susijungimai ir atsiskyrimai vis nustebina, vis nutraukia kiekvieną nujaučiamą logišką eigą ir pasuka kur nors kitur. Skaitykite daugiau: https://kultura.lrytas.lt/scena/dvi-nuomones-apie-barbora-saltas-liudnas-neidomus-paminklas.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

Dvi nuomonės apie „Barborą“. Kristina Steiblytė. Lietuvos rytas

, J.Grušo pjesę šįkart scenai pritaikė Aušra Marija Sluckaitė, o pats J.Jurašo spektaklis pateikė naują istorinės dramos interpretaciją. Skirtingą laiką – tiek dramoje vaizduojamą Renesansą, tiek ir istorinį tapusį 1972-ųjų spektaklį – su esamuoju laiku sujungė Eglės Mikulionytės kuriamas Aktorės vaidmuo. Vaidmuo – prisiimtas, primestas, susikurtas – tapo pasakojimo raktu.

Dvi nuomonės apie „Barborą“: asmeninė drama įveikė istorinę. Goda Dapšytė. Lietuvos rytas

Į puslapio viršų

teatro užkulisiai

Teatras onl1ne

Teatro Rėmėjai

Kūrybinė
agentūra

Teatro
Spaustuvė

Teatro Partneriai

informacininiai rėmėjai

Skip to content