Šiuolaikinis Estijos teatro ritmas: teatro vadovai lankėsi festivalyje „Draama“ ir Baltijos teatro forume (BTF)

2021 m. rugsėjo 7–12 d. teatralus sukvietė Tartu mieste vykęs Estijos teatro festivalis „Draama“ ir Baltijos teatro forumas (BTF), skirtas Baltijos šalių teatro tyrinėtojams, kritikams ir kitiems teatro profesionalams. Rugsėjo 10 d. BTF surengta konferencija „Baltijos atspindžiai“. Turiningą programą papildė rugsėjo 6–9 dienomis Taline ir Tartu organizuota VIII Estijos šiuolaikinio scenos meno vitrina draamamaa.weetend, skirta užsienio kuratoriams ir meno vadybininkams.

Įžvalgos po festivalio

Teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas:

„Per šešias festivalio dienas mačiau 15 spektaklių. Jie įvairūs, kaip ir žiūrovų branda bei poreikis menui. Jų įvairovę lemia ir kūrybinių grupių patirtis bei finansinės galimybės. Viena aišku, kad tokia gausa statomos nacionalinės dramaturgijos liudija estų kūrėjų gilią šio laiko problematikos analizę bei savojo identiteto paiešką ir atsakomybės už savo laiką sampratą. Aišku, labai norėtųsi bent 3 iš matytų spektaklių parodyti Kauno publikai. Taip pat su Tartu Vanemuine teatro generaliniu direktoriumi Tiit Palu aptarėme kūrėjų pasikeitimo galimybes ir išreiškėme viltį, kad grįžtume prie gastrolių. Laikas atgaivinti buvusią gražią tradiciją, nes šiuolaikinis estų teatras tikrai įdomus ir aktualus.“

Meno vadovas Edgaras Klivis:

„Šiemetinėje konferencijoje buvo nagrinėjama labai paprastas klausimas: kiek kiekvienos Baltijos šalies dramaturgija yra statoma kitų dviejų kaimynių scenoje? Ir kiek apsikritai yra baltiškojo bendradarbiavimo teatro lauke? Išryškėjo viena tendencija: pranešėjai prisipažino, kad gavęs temą, pirmiausia pagalvodavo, jog nebus apie ką kalbėti, pvz., kiek estų dramaturgų buvo pastatyta šiuolaikinėje Lietuvos teatro scenoje? Bet visais atvejais pasirodydavo, kad spektaklių: latvių dramaturgijos pastatymų Estijoje, lietuvių – Latvijoje ir pan. yra daugiau nei tikėtasi. Dažniausiai tai lemia artimos temos. Pavyzdžiui, Mariaus Ivaškevičiaus dramos „nuvilnijo“ per visų trijų Baltijos šalių scenas, nes jos šioje geografinėje erdvėje aktualios ir lengvai pritaikomos kitos šalies kontekstui: dažniausiai jų veiksmas spektakliuose iš Lietuvos perkeliamas į Latviją ar Estiją.

Kitas klausimas – ar verta kaip nors skatinti tuos ryšius ir bendradarbiavimą (jei taip – kodėl jie svarbūs?), ar geriau palikti savieigai, kai įdomi ir nauja medžiaga pati suranda kelią į kaimynų teatro scenas (kaip tas daugiau ar mažiau ir vyko iki šiol)? Ko gero baltiškųjų tinklų ar tapatybės neverta kaip nors dirbtinai pūsti, tačiau kartu gaila prarasti įdomaus kūrybinio bendradarbiavimo galimybę vien dėl to, kad pritrūko informacijos. Taigi, matyt reikėtų skatinti informacijos apytaką, kad ji pasiektų profesionalus: Tokie festivaliai-vitrinos kaip Tartu festivalis, taip pat pjesių pristatymai, skaitymai – estų drama buvo pristatyta 2020-ųjų metų „Versmės“ festivalyje –  šią funkciją ir atlieka. Daugiau, matyt, jau priklauso nuo teatro prodiuserių smalsumo ir iniciatyvumo.

Šių metų Tartu festivalyje, kuris susidėjo iš dviejų persidengiančių renginių festivalio-virtinos Baltijos teatro forumo, pristatyti jauniausi estų dramaturgai (Piret Jaaks, Karl Koppelmaa) palaiko Estijos teatro norą būti aktualiu saviems žiūrovams per labai konkrečias, apčiuopiamas socialines temas ir situacijas. Tos situacijos nėra nei labai sufilosofinamos, nei pernelyg suegzotinamos, nei perdėtai intelektualizuojamos. Užtat lengvai randa kelią į publikos širdis – nieko nuostabaus, kad teatro lankomumas Estijoje – didžiulis (aišku šis reiškinys gali turėti ir kitų priežasčių).

Festivalis leido įsitikinti, kad Estijoje tebėra gyva ir eksperimentinė scena. Šios scenos lyderis šiuo metu yra Von Krahl‘io teatras (šio teatro spektaklį-teatrinį serialą JAIK matėme Kaune), pasipildęs ankstesnio estų lyderio dabar jau iširusio teatro NO99 aktoriais ir kūrybiniais bendradarbiais. Von Krahlio spektaklis „Gražesnis šiandien nei rytoj“ parašytas ir pastatytas estų aktoriaus, teatro ir kino režisieriaus, scenaristo ir dramaturgo Lauri Lagle, sakyčiau, buvo geriausias festivalio spektaklis.

Labiau tradicinis, bet solidus, puikiai atliktas 3 aktorių ir 3 muzikantų spektaklis, pastatytas Hendriko Toompere‘ės Jr. Estijos (Nacionaliniame) Dramos teatre pagal Stefano Massini pjesę „Lehman Brothers“, irgi buvo vertas dėmesio, ypač savo atidumu temai – ne taip jau daug mūsų teatre tenka matyti spektaklių, kurie nuosekliai analizuotų pinigų ir kapitalo temą. “

Festivalis organizuojamas bendradarbiaujant su Estijos teatro agentūra ir festivaliu „Draama“.

NKDT informacija ir nuotraukos