Nacionalinis Kauno dramos teatras

Sezono įkarštis: trys premjeros gruodį, viena – sausį

Teatro sezonai gali būti vertinami ne tik menine prasme, bet ir skaičiais, konkrečiau – įvykusių arba būsimų premjerų statistika? 99-asis Nacionalinio Kauno dramos teatro sezonas (NKDT) sparčiai įsibėgėja gruodžio mėnesį – laukia net trys nauji pastatymai, o sausį jau suplanuotas ketvirtasis.

Statistika slepia keturias net labai skirtingas premjeras: muzikinį spektaklį vaikams ir šeimai su mitologiniais herojais „Būtybės“, nacionalinės dramaturgijos pastatymą „Vėjas gluosniuose“, žanru nesutramdomą Juozo Grušo paradoksinių novelių interpretaciją „Šventė“ ir šiuolaikišką pastatymą Euripido tragedijų motyvais „Trojietės“, skirtą vertinantiems istoriją iš kitos perspektyvos.

Žaismingos būtybės iš knygos puslapių persikelia į teatro sceną

„Būna tai, ko nebūna“ – šiuo posakiu vadovaujasi muzikinio spektaklio vaikams „Būtybės“, kuris pastatytas pagal Kotrynos Zylės knygą „Didžioji būtybių knyga“ kūrėjai. Populiariausia ir gražiausia 2016 m. knyga vaikams išrinkta, mitinių būtybių enciklopedija, inspiravo vaikams ir jaunimui kuriančią režisierę Eglę Kižaitę ir jauną dramaturgę Moniką Baranauskaitę teatro scenoje pristatyti  mažai žinomus mitinius padarus ir dievybes.

Pasak E. Kižaitės, dramaturgės užduotis buvo sukurti siužetinę liniją, sugalvoti personažų charakterius. „Atsižvelgiant į tai, kad lietuvių tautosaka yra gąsdinanti, grubi – nesinorėjo jos modifikuoti, bet tuo pačiu nesinorėjo ir prarasti žaismės: žaidimo su Gabija, Perkūnu ir kitomis dievybėmis. Siužete nepabijojome pasirinki Giltinės personažo ir paliesti mirties temos. Vaikai anksti susiduria su praradimais, juk miršta kačiukas, šuniukas, žiurkėnas. Manau, kad vaikas  turi su tuo susipažinti ir pripažinti, kad ne viskas yra amžina, kad gyvybė yra laikina. Ir mūsų istorijoje dvi mergaitės nori sugauti Giltinę, kad ši nieko daugiau nebepasiimtų. Spektaklyje aprėpiame tiek, kiek vaikai pajėgūs suprasti apie konkrečias dievybes ir padarus. Galbūt kažkam užsifiksuos spalvos, ryškūs personažai, o kitiems – mintis“, – pasakoja režisierė.

Dramaturgė Monika Baranauskaitė, kurdama modernią pasaką mažiesiems žiūrovams, stengėsi nieko nepagražinti ir nesupaprastinti. „Man atrodo, kad vaikai, kartais, geba greičiau „pagauti“ netikrumą ar melą nei suaugusieji. Man patinka, kad mūsų mitologija nėra nugludinta. Čia viskas tikra – jei kituose kraštuose tas pats Kaukas atsiranda iš grumsto, tai pas mus – iš bezdalo. Ir nieko čia nepagražinsi. Belieka priimti, kad tai yra natūralūs dalykai. Keista, bet rašydama pjesę daugiausiai galvojau, kad skiriu ją nepelnytai primirštoms mūsų būtybėms. Labai norėjau Gabiją, Perkūną, Giltinę, Rūgutį ir kitus personažus pavaizduoti nežemiškus, bet tuo pačiu „prijaukinti“ – šiek tiek komiškai, buitiškai parodyti, kad jie gyvena savo gyvenimą, turi savo rūpesčių ar džiaugsmų“, – teigia dramaturgė Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Justė Kondratė. „Būtybių“ muziką ir dainas kuria Arūnas Blažys ir Pijus Narijauskas. Spektaklyje vaidmenis atliks Dominyka Budinavičiūtė, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė, Inga Mikutavičiūtė, Tomas Erbrėderis, Dominykas Vaitiekūnas ir Rokas Lažaunykas. Spektaklis kuriamas kartu su „Vėjo teatru“, jo sukūrimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Muzikinė pasaka skiriama žiūrovams nuo 5 metų.

Premjera  – 2018 m. gruodžio 1, 2 ir 8 d.  Mažojoje scenoje.

Algirdo Landsbergio „Vėjas gluosniuose“ – tautinės dramos ir modernumo junginys

Po kelerių metų pertraukos režisierius Gytis Padegimas sugrįžta į Nacionalinį Kauno dramos teatrą su išeivijos rašytojo Algirdo Landsbergio pjese „Vėjas gluosniuose“. Joje A. Landsbergis nagrinėja dvasinį konfliktą – kaip gyventi žmogui istorinių katastrofų akivaizdoje? Pjesės dialoguose išsaugota skaidri poetinė intonacija, būdinga lietuvių istorinėms dramoms, o veiksmas nukelia į XVI amžių, kur Livonijos pasienyje lietuvių-lenkų kariuomenė laukia mūšio su maskvėnų armija dėl Livonijos krašto. Šventasis Kazimieras drauge su Angelu trumpam nusileidžia į žemę tyrinėti žmogaus ir jo žemiškojo gyvenimo, tačiau jų viešnagė užtrunka…

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dramoje yra lietuvių tautinės dramos tradicijų. Tai lyg dar viena istorinė pjesė, tačiau įsigilinus randi visiškai kitą, modernią tematiką, labai panašią į anksčiau mano statytas Th. Wilder‘io pjeses. Pats A. Landsbergis yra atvirai deklaravęs, kad Th. Wilder‘is jam yra padaręs didelį įspūdį ir įtaką. Man atrodo, kad būtent šitoje pjesėje ta įtaka labiausiai juntama, ji suteikia tautinei tematikai platumo, skverbiasi į egzistencines problemas, gvildena tokius klausimus kaip: kas yra šventumas?, kas yra tikroji auka už savo artimą, už tėvynę?. Mane pjesėje labiausiai sužavėjo lokalių tautinių ir bendražmogiškų problemų derinimas, žmogaus ir Dievo kryžkelių susikirtimas“,– pristato spektaklio režisierius.

Scenografiją ir kostiumus kuria dailininkė – Birutė Ukrinaitė, muziką – Raimundas Martinkėnas, judesį ir choreografiją – Indrė Puišytė.

Spektaklyje bus galima išvysti skirtingų kartų aktorius: Dainių Svoboną, Arną Ašmoną, Jurgį Jarašių, Andrių Gaučą, Karoliną Elžbietą Mikolajūnaitę, Dovydą Pabarčių, Ugnę Žirgulę,  Henriką Savickį, Artūrą Sužiedėlį, Milę Šablauskaitę.

Premjera – 2018 m. gruodžio 7, 9, 23 d. Ilgojoje salėje.

Mažas žmogus didelėje šventėje?

Režisierius Agnius Jankevičius, remdamasis į Juozo Grušo „Trys paradoksinės novelės apie švarą“, kuria spektaklį „Šventė“. „Šį spektaklį inspiravo novelės ir Lietuvos šimtmetis. Manau, kad pagrindinė jo tema –kaltė laike. Iš to gimė fiktyvus personažas – Konstancija. Ji, kaip atpirkimo ožys, be kaltės kaltoji. Dar keletas veikėjų yra susiję su moters gyvenimu – savotiški liudininkai. Ir nors juos jungia tam tikros bendros patirtys, tačiau tai bus separatiniai, atskiri pasakojimai. Kai nebelieka meilės žmogui, lieka meilė tėvynei“, – lakoniškai spektaklio idėją pristato A. Jankevičius.

Spektaklyje vaidmenis kuria Jūratė Onaitytė, Gabrielė Ladygaitė, Gintautas Bejeris, Pijus Narijauskas.

Premjera – 2018 m. gruodžio 19, 20, 22 d. Rūtos salėje.

„Trojietės“: spektaklis Euripido tragedijų motyvais

Jaunas režisierius Povilas Makauskas neria į kūrybinę studiją, analizuodamas Trojos karo priežasčių ir pasekmių jungtis, sukonstruotas iš Euripido tragedijų „Ifigenija Aulidėje“ ir „Trojietės“. Taip pat spektaklio dramaturgijoje naudojami dviejų garsių autorių kūrinių – Margaret Atwood „Penelopiada“ ir Svetlanos Aleksijevič „Karo veidas nemoteriškas“ – fragmentai bei kita dokumentinė medžiaga. Dramaturgijos audinio kūrime dalyvauja ir aktoriai.

„Priklausau atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu gimusiųjų kartai ir šiandien matau reikiamybę apmąstyti pacifizmo ir taikos idėjas. Europoje kylančio nacionalizmo ir radikalizmo pavojai traukia interpretuoti amžinai aktualius antikinius tekstus, tarsi nerimo kupinus perspėjimus. Pagrindinė mūsų spektaklio tema – karo auka. Ją noriu atskleisti žmogiškųjų tragedijų koliažu, analizuojančiu platų karinės tematikos spektrą: karo absurdą, moters aukojimą, smurtą prieš moteris, žiaurumą, nacionalizmo pasekmes, patriarchato krizę, netekčių bei karo traumų temas“, – sako P. Makauskas.

Scenografijos autoriai – Povilas Makauskas ir Dominyka Kačonaitė. Kostiumų dailininkė – Dominyka Kačonaitė. Muziką spektakliui kuria kompozitorė Gabija Gaigalaitė.

Pastatyme dalyvauja aktoriai Saulius Čiučelis, Martyna Gedvilaitė, Eglė Grigaliūnaitė, Vilija Grigaitytė, Gytis Laskovas, Fausta Semionovaitė, Vaidas Maršalka.

Premjera – 2019 m. sausio 18, 19, 25 d. Rūtos salėje.

Spektaklių „Vėjas gluosniuose“, „Šventė“ bei „Trojietės“ sukūrimą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija

Grįžti atgal