Nacionalinis Kauno dramos teatras

Kaligula

  • Dviejų dalių spektaklis

Didžioji scena

Septintą sezoną skaičiuojantis spektaklis BALTA DROBULĖ – kūrybinę sukaktį mininčio režisieriaus Jono Jurašo žvilgsniu

Spektaklis „Balta drobulė“ pagal A. Škėmos romaną pradėjo septintąjį sezoną – 2012 m. spalio 12 d. įvyko pirmoji premjera, sutapusi su Didžiosios scenos atidarymu po ilgametės rekonstrukcijos. 2018 m. spalio 11 d. įvyko jau 83-ias spektaklio rodymas, kurį pilnutėlėje salėje stebėjo spektaklio sumanytojas ir režisierius Jonas Jurašas.

Po spektaklio visa kūrybinė trupė pasidžiaugė kūrėjo apsilankymu ir gražia sukaktimi – prieš 50 metų Jonas Jurašas Kauno dramos teatre užėmė Meno vadovo pareigas, tais pačiais metais gimė legendinis spektaklis „Mamutų medžioklė“ pagal K. Sajos pjesę. Aktoriai ir teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas gerbiamam režisieriui palinkėjo sveikatos ir kūrybos buvimo metų.

Lietuvoje vasarojantis ir bobų vasarą palydintis režisierius įdėmiai stebi kultūrinį gyvenimą. Ypač jį domina Nacionalinio Kauno dramos teatro pulsas. „Man Kauno teatras labiausiai kvepia teatru, nes yra išlaikęs teatro aurą ir žydi. Gal kiek netaktiška, bet aš jame daugiausiai dirbau. Teatro kolektyvas – labai kūrybingas, nebijantis rizikos. Liūdna, kad ketinama ar gąsdinama apkarpyti lėšas kultūros įstaigoms. Mažas darbo užmokestis yra ilgamečių darbuotojų pažeminimas. Teatro žmonės yra geranoriški ir patriotiški. Apmaudu, kad vyriausybė, skelbusi, kad kultūra yra prioritetinė, šiuo atveju meluoja.  Atsakingų žmonių žodžiai yra labai pažeidžiantys“, – komentavo teatro legenda J. Jurašas.

Režisierius prisimindamas legendinį, dideli atgarsio sulaukusį spektaklį „Mamutų medžioklė“ pasvarstė, kad nežinia, keik metų jis būtų gyvavęs, jeigu nebūtų tekę nutraukti rodymą po pusmečio. Dera priminti, kad ir nepaisant valdžios draudimų,  pasirodymų būta daugiau nei 80.

Spektaklis „Balta drobulė“ – vis dar sulaukia didelio publikos dėmesio, jį lanko jaunimas.  „Nuostabu, kad spektaklis po tiek metų nepraranda aktualumo, aštrumo ir publikos dėmesio. Tai man netikėta ir suteikia papildomą euforiją. Spektaklis yra išlaikęs pirmapradį pavidalą, – aš stebėjausi, kad aktoriai nenukrypsta nuo pagrindinių minčių, nefalšuoja, pirmųjų spektaklių energija nėra išblėsusi. Susitikęs su aktoriais, kurie, jaučiu, yra man labai artimi ir jaučia manojo teatro suvokimo aurą, padėkojau už ištikimybę spektaklio vizijai. Spektaklis laikosi tvirtai ant abiejų kojų, net jeigu ir pasikeičia kai kurie aktoriai. Tai unikalu, nes aktoriai yra nepriklausomi kūrėjai, sujungti konceptualiu režisieriaus piešiniu“, – džiaugėsi kūrėjas.

Kalbėdamas apie kūrybinius ateities planus, režisierius sakė, kad planuojant kitą pastatymą jį įpareigoja ankstesni ryškūs scenos kūriniai, o pulti į atsitiktinę medžiagą – nesinori. „Prioritetas – lietuviška dramaturgija. Stačiau daug nacionalinės dramaturgijos ir siekiau, kad teatras būtų lietuviškas. Reikalingas labai jautrus priėjimas prie to, kas mums visiems skauda, kas skauda šaliai, ir kas galėtų būti postūmiu į priekį.  2020m., teatro šimtmečio metais, tikiuosi pastatyti ką nors reikšmingo ir svarbaus. Duodu sau laiko įsibėgėti ir labai tikiuosi sutikti dramaturgą, kaip kažkada  susitikome su Juozu Grušu – gimė spektakliai „Grasos namai“, „Barbora Radvilaitė“ “, – ateities vizijomis dalinosi J. Jurašas.

NKDT informacija

Scena iš spektaklio.

„Mamutų medžioklė“ 1968

Teatro archyvo, D. Stankevičiaus, D. Matvejevo nuotr. 

Grįžti atgal

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Tobulėjame kartu su

Skip to content