„Scena 10×10“ – tai pirmą kartą vykstantis naujo formato tarptautinis Nacionalinio Kauno dramos teatro festivalis. Pavadinimas šifruojamas teatrališkai: 10×10 matmenų scenoje pristatoma 10-ies teatrų spektakliai iš užsienio ir Lietuvos. Spektakliai skirti ir klasikinio teatro mylėtojams, ir išrankiems teatro gurmanams.

Geografija: Lietuva, Estija, Vengrija, Slovėnija, Sakartvelas.

Vardai: Krystian Lupa, Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas, Jonas Vaitkus, Aleksandras Špilevojus, Jaša Koceli (Slovėnija), Csaba Polgár (Vengrija), Peeter Jalakas (Estija), Birgit Landberg (Estija), Nino Maglakelidze (Sakartvelas), Konstantine Abashidze (Sakartvelas).

Diapazonas: nuo minimalistinių sprendimų iki teatrinio serialo!

Šūkis: Pradėti nuo vieno — pamatyti visus!

Užsienio programa:

2020 rugsėjo 18 ir 19 d. 18 val. „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“ („Beating at the Stables Of the Manor“). Rež. Birgit Landberg (Teatris Must Kast, Estija).

Tai puiki proga geriau pažinti mūsų kaimynus estus ir sunaikinti pasąmonėje užsigulėjusius stereotipus, kad estai yra lėti tyleniai, ar eidami į svečius būtinai nešasi „Kalev“ šokoladą. Jauna režisierė Birgit Landberg skoningai ir su humoru pažvelgė į estų tautos identitetą, pasitelkdama muziką ir kančios motyvą. Muzika ir kančia estų kultūros istorijoje dažnai eina greta, o gebėjimas kentėti perduodamas su motinos pienu kaip šventenybė. Estijos istorijos vadovėliai patvirtina, kad estų tauta, 700 metų išgyvenusi vienokią ar kitokią vergiją, viską pasiekė sunkiu darbu ir prakaitu. Šiandien Estija jau trečią dešimtmetį klesti visiškai laisva, tačiau, sakoma, kad estas, paklaustas „kaip sekasi?“, būtinai atsakys, kad gyvenimas sunkus, o darbas žudo. Pas gydytoją jis eina tik tada, kai jau būna per vėlu, o posakis „kas labiausiai kenčia, tas ilgiausiai gyvena“ vis dar gajus. Ar įprotis kentėti kyla iš inercijos, ar tai yra kultūros paveldas?

Spektaklis su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą (verčia aktorius Dovydas Pabarčius).

Spektaklio metu naudojamos durpės.

Trukmė : 1 val. 15 min.

Recencija:Jaunieji prieš savęs kankinimą.Spektaklis „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“ festivalyje „Scena 10×10“

2020 spalio 17 d. 18 val. „JAIK“. Rež. Peeter Jalakas (Von Krahl teatras, Estija).

„Jaik“ buvo kuriamas kaip keturių dalių mini serialas ir dalyvavo televizijos serialų konkurse Estijos valstybės šimtmečiui pažymėti. Konkurso laimėti nepavyko, tačiau gimė spektaklis, apjungęs teatro, kino, instaliacijos meną. Keturios serijos, kurių kiekviena trunka valandą ir dešimt minučių, rodomos vienu ypu su nedidelėmis pertraukomis. „Jaik“ – tai pasakojimas apie netolimą Estijos ateitį. Išmaniosios technologijos čia smarkiai pažengusios į priekį, o bene svarbiausia iš jų yra elektroninę pilietybę, socialinius tinklus, įvairias komunikacijos formas ir dar nežinia ką siejanti platforma „Jaik“. Šioje platformoje veikiančių programėlių dėka galima ne tik „apsivilkti“ bet kokį vaizdą – barokinį operos solistės kostiumą, persiko odą, apsimesti vieni kitais – bet ir sukurti naujas gyvybės formas, gebančias mąstyti ir mylėti.

Žiūrovai leidžiasi į įspūdingą vaizduotės pasaulį, kuriame gausu nuorodų į Estijos kasdienybę ir kultūrą, ironiško ir jautraus mąstymo apie savo šalį bei jos meną, kultūrą, politiką.

Spektaklio idėjos autorius ir režisierius Peeter Jalakas (Estija), operatorius Erik Põllumaa, scenografė Kristel Saan, dramaturgai Peeter Jalakas, Tarmo Jüristo, Eero Epner, Peeter Laurits, Juhan Raud, Laura Raud Ja Taavi Eelmaa. Premjera 2019 m.

Spektaklis vyks su titrais lietuvių kalba.

Spektaklio trukmė: 5 val. su trimis pertraukomis.

2020 spalio 22 d. 19 val.  „Vėjas topolių viršūnėse“ pagal Geraldo Sibleyro pjesę. Rež. Nino Maglakelidze (Kutaisio miesto Lado Meskišvilio teatras, Sakartvelas).

Spektaklis sukurtas pagal šiuolaikinio prancūzų dramaturgo Gérald Sibleyras (g. 1961 m.) pjesę,  2006 metais pelniusią Lourenso Olivje premiją „Geriausios komedijos“ nominacijoje. Tai pasakojimas apie tris karo veteranus, leidžiančius laiką prieglaudoje. Kasdieną jie susitinka namo terasoje ir ieško atsakymo į klausimus apie amžinybę, išdidumą, meilę, užuojautą.  Jie aptarinėja naujienas, triukšmauja, kuria fantastiškus planus. Jie jau nebejauni, tačiau nesiskundžia ir nesiruošia pasiduoti. Gyvenimas juos audrina, trukdo nusiminti ir nusiraminti, o užklumpančios ligos – tėra tik pretekstas pasišaipyti iš savęs. Jų autoironija negailestinga, o svajonės naivios: pabėgti toli į kalnus, kur topolių viršūnėse pučia amžinas vėjas.

Spektaklis apdovanotas Sakartvelo teatro draugijos prizu kaip geriausias metų spektaklis.

Spektaklis vyks su titrais lietuvių kalba.

Trukmė: 2 val. 20 min. (su pertrauka)

2020 spalio 23 d.  19 val. „Jūsų Didenybe!“ pagal Gilbert Cesbron kūrybą. Rež. Nugzar Lordkipanidze (Kutaisio miesto Lado Meskišvilio teatras, Sakartvelas).

Kartą, prieš daugelį metų žemėje buvo sulaužyti Dievo sukurti įstatymai, užtikrinantys laisvę ir lygybę. Žmogus panaudojo jėgą prieš kitą žmogų ir pareiškė, kad taip elgtis yra jo teisė ir privilegija. Nuo tos dienos žmonijos istorija skleidžiasi kaip nuožmi kova tarp žmogaus ir sistemos, asmenybės ir valdžios, sąmonės ir pasąmonės. Sistema elgsis taip, kaip mes jai leisime! Spektaklis „Jūsų Didenybe!“ nagrinėja šią aktualią ir amžiną problemą.

Psichologinę dramą pagal prancūzų rašytojo Gilbert Cesbron apsakymą sukūrė režisierius Nugzar Lordkipanidze. Šis spektaklis priskiriamas politinio teatro žanrui.

Spektaklis vyks su titrais lietuvių kalba.

Trukmė: 1 val. 20 min. (be pertraukos)

2020 lapkričio 6 d. 18 val., lapkričio 7 d. 19 val. „Gražiausia sielos naktis“ („The most beautiful night of the soul“).NEĮVYKS

Rež. Csaba Polgár. (Orkeney teatras, Vengrija).

Örkény teatras iš Vengrijos rodo spektaklį, sukurtą pagal to paties pavadinimo vengrų rašytojo bei reporterio Sándor Jászberényi knygą. Sándor Jászberényi daug metų dirba karščiausių konfliktų zonose – Irake, Jemene, Čade, Nigerijoje, Gazos ruože, Ukrainoje, ten, kur kiti žurnalistai nedrįsta žengti. Jis rengia interviu su islamo džihadistais, Musulmonų Brolijos nariais. Spektaklis pasakoja apie karo žurnalistą, nagrinėjantį aktualiausius šiandienos Artimųjų Rytų konfliktus ir juose verdančius gyvenimus, o tuo pačiu ir savo paties demonus. Jis kovoja su nemiga ir haliucinacijomis, bėgdamas iš meluojančio pasaulio ir karo zonų ir pasinerdamas į opiumo, alkoholio ir prostitučių draugijos svaigulį. „Gražiausia sielos naktis“ – tai nerimą keliantis ir kartu gyvybiškai svarbus langas į žiaurią realybę, tai liūdnos dienos ir nerimastingos naktys žmogaus, kuris ieško tiesos karo ir chaoso įkarštyje.

Režisierius Polgár Csaba, adaptacijos autorius Ármin Szabó-Székely, vaidina Ficza István ir Nagy Zsolt.

Spektaklis vyks su titrais lietuvių kalba.

Trukmė: 1 val. 35 min.

2020 lapkričio 21, 22 d. 18 val. „Psycho“. Rež. Jaša Koceli (Glej teatras, Slovėnija). NEĮVYKS

Mankica Kranjec nuotraukos

Slovėnijos Glej teatro monospektaklis „Psycho“ įkvėptas romano ir siaubo komedijos „Amerikos psichopatas“, serijinių žudikų Ted Bundy, Metod Trobec ir kitų portretų bei skaudaus 80-ųjų Slovėnijos popmuzikos grožio.

Slovėnija. Čia ir dabar. Šalis, kurioje paslaptingai dingsta žmonės. Vieni atsiranda, kiti, deja, niekada. Niekas nedrįsta kalbėti apie siaučiantį serijinį žudiką, nes to negali būti. Ar gali? Liublianos Drakonas pradėjo savo nusikalstamą veiklą visose miesto apylinkėse. Jis visur palieka aukų kūnus. Jis palieka ir dar vieną pėdsaką – fotografijas internete. Niekas jo negali sugauti, todėl žmonės netiki jo egzistavimu.

Spektaklis „Psycho“ pasakoja apie žmogų, pasinėrusį į nekontroliuojamą vaizduotės, aistros ir baimių zoną.

„Psycho“ – tai patologinės asmenybės tyrimas ir eksperimentas, kuris gali tapti nekontroliuojamas.

Spektaklio režisierius Jaša Koceli, dramaturgas Davorin Lenko, vaidina Domen Valič, scenografas Darjan Mihajlovič Cerar (Slovėnija).

Spektaklis bus vaidinamas anglų kalba su lietuviškais titrais.

Spektaklio trukmė: 1 val. 30 min.

2020 gruodžio 17 d.

Ivan Vyrypajev

„Vasarinės vapsvos mus gelia net lapkritį“

Rež. Nino Maglakelidze (Sakartvelas)

Ivanas Vyrypajevas yra vienas paklausiausių dramaturgų, statomų visame pasaulyje, neblogai žinomas ir Lietuvos teatro žiūrovams, tačiau ši pjesė, sukurta 2012 m., lietuviškoje scenoje dar nebuvo įsikūrusi. Kaip ir daugumoje dramaturgo pjesių, taip ir šioje, veiksmas vyksta kambaryje, kuriame yra durys į atvirą kosmosą. Tos durys dažnai yra patrauklios jaunos kartos menininkams, suteikia jiems galimybę peržengti postmodernios stilistikos ar performatyvios erdvės rėmus, ieškoti savo laikmečio balso bei eksperimentuoti kuriant savas tikroves.

Pjesės fabula iš pirmo žvilgsnio detektyvinė: susirinkusi trijulė – vyras, žmona ir judviejų šeimos draugas – aiškinasi, kas, kur ir su kuo praleido pirmadienio vakarą, kadangi vyras įtarinėja žmoną neištikimybe. Siužetas vystosi absurdo link ir pamažu atsitraukia į antrą planą, peržengia meilės trikampio ar šeimos dramos ribas ir iškeliauja į atvirą kosmosą, kuriame sklando tiesos, pasitikėjimo, tikėjimo klausimai.

Pagrindinė jaunos režisierės spektaklio tema – kūrybos procesas kaip būdas išgyventi. Į tris pagrindinius pjesės personažus ji mėgins pažvelgti kaip tris scenaristus, kurie, kurdami savo istoriją, atsiduria kūrybinėje duobėje. Ši kūrybinė krizė leidžia nusimesti visus sąlygiškumus, baimes ir akimirką tapti sąžiningais kitiems ir sau. Jų žaidimas yra būdas papasakoti istoriją ir tuo pačiu atskleisti menininko kūrybos procesą iš vidaus, parodyti jo gylį ir žavesį. Šio žaidimo metu atsivers menininko bejėgiškumas, liūdesys, pyktis, džiaugsmas, nusivylimas, egzistencinis vienatvės ir chaoso suvokimas, supratimas, kad bet kokie atradimai tėra prasmės iliuzija, o kiekviena kaukė tik atitolina mus vienus nuo kitų. Monologai apie prezidento rinkimus, Irako bombardavimą turi ne daugiau prasmės nei frazė  – vasarinės vapsvos mus gelia net lapkritį. Informacijos gausa ir nesugebėjimas susikalbėti – šiuolaikinio pasaulio realijos, o išsigelbėjimas, pasak režisierės gali slypėti kūryboje, kurioje galime kurti kitą, savą realybę. Spektaklyje bus vietos ir humorui, ir improvizacijai, žvilgsniui į save iš kosminių aukštumų.

Režisierė Nino Maglakelidzė

Lietuvių programa:

2020 lapkričio 11 d. 18 val. Valstybinis Šiaulių dramos teatras. Rimantas Kmita „Remyga“. Rež. O. Koršunovas. Didžioji scena. PREMJERA

 Spektaklis „Remyga“ grąžina žiūrovus į pirmuosius Nepriklausomybės metus – tą sudėtingą pokyčių laiką, kai kartu su nepriklausomybės idealizmu grūmėsi tamsiosios senųjų struktūrų jėgos. Tarp šių dviejų jėgų blaškosi pagrindinis pjesės herojus – Remyga, chaotiškoje visuomenėje desperatiškai bandantis išlikti sąžiningu prieš save ir kitus. Kokia yra nepriklausomybės – politinės ir asmeninės – kaina? Pjesės autorius Rimantas Kmita ir režisierius Oskaras Koršunovas suplakė nenusakomo žanro kokteilį iš dokumentinės medžiagos, kasdienybės autentikos, urban fantazy stiliaus ir roko muzikos.

Premjera Valstybiniame Šiaulių dramos teatre 2020 m. rugsėjo 18 d.

2020 lapkričio 12 d. 18 val. Juozo Miltinio dramos teatras. Ivan Vyripajev „Irano konferencija“. Rež. Aleksandras Špilevojus. Rūtos salė.

Vienos naujausių Ivano Vyrypajevo pjesių „Irano konferencija“ veiksmas vystosi mokslinėje konferencijoje, Kopenhagos universitete. Konferencijos pranešėjai – įtakingi mokslininkai, visuomenės veikėjai, dvasininkijos atstovai. Pjesė iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip socialinis ar net politinis herojų disputas apie demokratiją, liberalias ir konservatyvias pažiūras, žmogaus teises ir laisves, geopolitinę situaciją šiandieniniame globaliame pasaulyje. Bet veiksmui vos įsibėgėjus tampa akivaizdu, kad ši istorija yra visai ne apie politiką, o apie asmeninius herojų išgyvenimus, jų žaizdas ir troškimus.

Premjera Juozo Miltinio dramos teatre 2020 m spalio 2 d.

2020 lapkričio 19 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras. August Strindberg „Didysis kelias“. Rež. Jonas Vaitkus. Didžioji scena

Didysis kelias“ (Stora landsvägen) – paskutinė Augusto Strindbergo pjesė. Pažodinis šios dramos pavadinimas nurodo paties Strindbergo vaikystės gatvę, kuri vedė tiesiai į kapines. Neatsitiktinai paskutinė jo drama lyginama su savotišku testamentu ar teatriniu autoriaus autoportretu. Šią dramą Strindbergas vaizduoja lyg kelionę į savo atmintį, kai kiekvienoje „stotelėje“ dramos protagonistas regi savo paties personažą ir kitas alegorines pasakojimo figūras – Keleivį, Vaiką, Gundytoją ar Žudiką. „Didysis kelias“ – tai alegorinis pasakojimas, viso dramaturgo gyvenimo minčių apibendrinimas. Strindbergo amžininkai jį kritikavo dėl kasdienės ir poetinės kalbos derinimo, nedramatiškumo. „Didysis kelias“ ryškiai išsiskyrė iš visos dramaturgo kūrybos, tačiau šis kūrinys daugelio šiandienos literatūrologų vertinamas kaip įtaigus būdas nedramatizuojant perteikti trapią emocinę ir psichologinę personažo būklę.

Premjera Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 2020 m. lapkričio 7 d.

D. Matvejevo nuotr.

2020 lapkričio 29 d.  Stanisław Ignacy Witkiewicz-Witkacy  „Batsiuviai“. Rež. Antanas Obcarskas.

Pastatymas – NKDT ir teatro „Utopia“ koprodukcija, kurią finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje ir Lenkų institutas Vilniuje.

„Batsiuviai“ yra tarp realybės ir absurdo balansuojantis spektaklis-vizija, kuriame kūrėjai klausia, ką veikia batsiuviai, kai batų siūti daugiau nebereikia? Šiandien batų yra tiek daug ir jie atkeliauja iš taip toli – dažniausiai iš tolimųjų Rytų, ir, panašu, kad pačių batsiuvių tiesiog niekam nebereikia – kaip kokios atgyvenusios profesijos ar pagyvenusio žmogaus. Kas yra batai batsiuviams, kurie nebesiuva batų? Stanisław Ignacy Witkiewicz, kitaip žinomas kaip Witkacy, viena spalvingiausių lenkų kultūros asmenybių – filosofas, meno teoretikas, rašytojas, dramaturgas, fotografas, tapytojas, savotiškas XX a. menininko etalonas, pateikęs stebėtinai tikslias įžvalgas šiandieninės tikrovės atžvilgiu, parodęs pribloškiantį sugebėjimą plačiai diagnozuoti savo laikmečio ligas ir būsimo amžiaus blogį. Pagrindinė spektaklio tema yra visuomeninių situacijų ir individo asmeninės būklės pasikeitimai prieš ir po revoliucijų – kai batsiuviams nebereikia siūti batų, jie įvykdo revoliuciją ir paima valdžią. Jie buvo engiami ir nebereikalingi, o dabar yra valdantieji, bet ar jie gali ką nors pakeisti? O gal taip pat susirgs savo engėjų dvasios ligomis? Nepaisant revoliucijų, Witkacy diagnozuoja žiaurią tiesą – vieninteliai nesikeičiantys dėmenys kasdienybėje yra nuobodulys bei nepasitenkinimas esama situacija. Dabarties pasaulis panašus į Witkacy „Batsiuvių“ pasaulį – stiprėja nuobodulys, revoliucinės nuotaikos ir nepasitenkinimas. Kokia revoliucija laukia mūsų?

Premjera – 2020 m. lapkričio  29 d. 18 val. Tiketos platformoje.

D. Matvejevo nuotr.

2020 gruodžio 2 d. Valstybinis jaunimo teatras. Pagal W.G. Sebaldo romaną „Austerlicas“. Rež. Krystian Lupa. Didžioji scena

Spektaklio statytojas – žymus lenkų rašytojas ir scenografas Krystian Lupa. Vieno savičiausių šiuolaikinių rašytojų W.G. Sebaldo kūrybos viršūne vadinamas paskutinis jo romanas Austerlicas – tai epinė meditacija apie Holokausto traumą ir jos pasekmes idividualaus žmogaus likimui. Romane per asmeninės patirties prizmę taip pat reflektuojamas žmoniją alinančių karų ir XX a. civilizacijos naikinimo mastas. Pirmą kartą su Sebaldo kūryba susitinkantis K. Lupa mano, kad šio rašytojo literatūra gali inicijuoti teatro kalbos permainas.

Premjera Vilniaus Jaunimo teatre 2020 m. rugsėjo 23 dieną.

2020 gruodžio 4 d. Klaipėdos dramos teatras. S. Šaltenis „Kalės vaikai“. Rež. Eimuntas Nekrošius. Didžioji scena.

Romano „Kalės vaikai“ inscenizacija, kurią spektakliui parašė pats autorius, rašytojas Saulius Šaltenis, ypač aktuali dabar – laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį.
S. Šaltenio romanas nukelia skaitytojus į XVIII a. Mažąją Lietuvą, pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai.
Spektaklyje susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, senųjų pagoniškųjų mitų atgarsiai, Šventojo Rašto nuotrupos. Mitologija ir buitis, mirtis ir gyvenimas, amžinybė ir kasdienybė – viskas čia organiškai persipina, keičia vienas kitą. Prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado, gelminių tautos išlikimo galių. Savo santūrumu, giliomis ir kiek prigesintomis emocijomis, asketiška ir kartu nekrošiškai talpia simbolika spektaklis „Kalės vaikai“ stebėtinai tiksliai perteikia Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos dvasią.

D. Matvejevo nuotrauka. Premjera Klaipėdos dramos teatre 2018 vasario 3 d.

2020 gruodžio 29 d. „RYŠYS/SPACED AWAY“ pagal Kirill Fokin (Rusija). Rež.Agnija Leonova.

Jaunosios kartos režisierės Agnijos Leonovos premjera RYŠYS/SPACED AWAY nukelia į atvirą kosmosą kartu su kitais penkiais kosmonautais, kurie po laivo sprogimo vienas nuo kito tolsta 16000 km/h greičiu. Vieninteliai jiems likę dalykai – radijo ryšys, ribotas deguonies kiekis ir žinojimas, kad niekas nespės jų išgelbėti. Spektaklis SPACED AWAY – tai gyvenimo ir vilties liudijimas mirties akivaizdoje, kuomet ryšys tampa vienintele vilties palaikymo priemone.

Lietuvoje tai unikalus įvykis – premjera pirmą kartą jaunimui pristatys mokslinės fantastikos žanrą teatro scenoje. Spektaklio akcentas – vizualiai išraiškinga vaizdo ir scenografijos instaliacija, nesudėtingai pritaikoma tiek transliavimui internetu, tiek realiam susitikimui su žiūrovais. Pasinaudojant spektaklio suteikiamomis techninėmis galimybėmis, 2021 m. sausio 26 d. premjerą žiūrovai išvys ir scenoje, ir virtualiai.

Vaidina: Nijolė Ona Lepeškaitė, Kamilė Lebedytė, Martyna Gedvilaitė, Andrius Alešiūnas, Arūnas Stanionis, Gintautas Bejeris, Egidijus Stancikas, Vaidas Maršalka, Povilas Jatkevičius, Ričardas Vitkaitis.

2020 gruodžio 30 d. 18 val. Onlin. Rež. Augustas Gornatkevičius. Pastatymas skirtas festivalio programai

Gytis Dovydaitis, Paulina Okunytė, „Tarp mūsų / Among Us“

Interaktyvus socialinių medijų spektaklis, kuriame kūrėjai kartu su žiūrovais-dalyviais tyrinėja sąmokslo teorijų temą. Spektaklis plėtojamas socialiniuose tinkluose (Facebook groups bendruomenėje) su 5 aktoriais, kuriančiais virtualius personažus, per skelbiamą skaitmeninį turinį (tekstus, nuorodas, vaizdus) ir diskusijas. Spektaklio trukmė – nuo sekmadienio vakaro iki penktadienio vakaro. Spektaklio pabaigoje žiūrovai kviečiami į tyrimą-žygį po Kauno naujamiesčio gatves ir NKDT kiemą.

Programą galite parsisiųsti čia