Nacionalinis Kauno dramos teatras

Kaligula

  • Dviejų dalių spektaklis

Didžioji scena

Š. Birutis: siekiame, kad Lietuvos teatrų aktoriai uždirbtų daugiau

Spalio 22 d., trečiadienį, 14.30 val. kultūros ministras Šarūnas Birutis LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatys aktorių, teatrų vadovų ir kultūros ministerijos atstovų darbo grupės, rengusios Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros projektą, pasiūlymus.

Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros projekte numatyta galimybė nacionaliniams, valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms pasirinkti kitą teisinę formą, taikyti terminuotas darbo sutartis. Pasak ministro, Latvijoje ir Estijoje, kurios teisinę bazę jau susitvarkė, aktoriai uždirba kelis kartus daugiau. Ministro teigimu, Latvijoje aktoriai uždirba vidutiniškai 800 eurų, Estijoje daugiau kaip 1000, o Lietuvoje – 540.

Trečiadienio ryte LRT radijo laidoje „Ryto allegro“, kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė suprantąs aktorių nerimą, kilusį galbūt dėl informacijos stokos, gal dėl nežinojimo ir nesupratimo, be to, buvo sukeltas nereikalingas ažiotažas, neva reformomis kažkas ketina sunaikinti repertuarinį teatrą. „Kad reforma turi būti teatruose, neprieštarauja absoliučiai niekas, nes mes kol kas gyvename sovietinėje teatro sistemoje, kuri liko nuo tų laikų. Reformos buvo pradėtos ne atskirai nuo teatralų, bet kartu su jais, ir visus metus apie tai buvo kalbama, visi kviesti į diskusijas Kultūros ministerijoje, vyko darbo grupės posėdžiai. Dėmesys teatrui šiandien yra ypatingas, pagrindinės Valstybės investicijų programos lėšos yra skiriamos būtent teatrams, nors kitos institucijos dėl to pyksta, vis dėlto teatras yra išskirtinis Lietuvos reiškinys su garbingomis tradicijomis“, – radijo laidoje sakė Š. Birutis.

Laidoje dalyvavęs Keistuolių teatro aktorius, režisierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Aidas Giniotis įsitikinęs, kad reikia skatinti tuos žmones, kurie kuria ir dirba, o ne tuos, kurie nori ramiai gyventi kūrybos milžinų pašonėje, ir teigė nesuprantąs. apie kokį teatro sistemos griovimą yra kalbama.

„Keistuolių teatras, kaip viešoji įstaiga, jau dvidešimt metų gyvena ir vargo nemato. Mūsų teatrą pasaulyje garsinančių režisierių Oskaro Koršunovo, Eimunto Nekrošiaus teatrai irgi yra viešosios įstaigos, vadinasi, nepriklausomos jėgos yra labai didelė šios sistemos dalis. Taigi nederėtų biudžetinių įstaigų tapatinti su visa sistema. Kolegų pareiškimas yra susietas su kažkokiom baimėm, bet kiek teko bendrauti su valstybinių ir nevalstybinių teatrų aktoriais, iškilo paprastas paradoksas: aktorius, kuris teatre dirba, yra suinteresuotas pereiti prie sutarties, nes taip daugiau uždirbs, o aktorius, kuris mažai dirba, suinteresuotas likti „ant etato“, kad jis turėtų minimalų pragyvenimą. O kad iširtų artistų ir kolektyvų trupės dėl terminuotų sutarčių, yra visiška nesąmonė“, – teigia A. Giniotis.

Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas, aktorius Egidijus Stancikas sako nebijąs terminuotų sutarčių, nes jų pagrindu trupės branduolys yra būtinas penkeriems ar dešimčiai metų, o viešosios įstaigos statusas leis teatrams veiksmingiau naudoti pinigus kūrybos tikslams, nes valstybės biudžeto lėšos neskiriamos kūrybinei veiklai, jas įstaigos turi užsidirbti arba susirasti pačios.

Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros projekte numatyta galimybė nacionaliniams, valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms pasirinkti kitą teisinę formą, taikyti terminuotas darbo sutartis.

Viešosios įstaigos teisinė forma sudarys galimybę:

– kaupti uždirbtas lėšas ir operatyviai naudoti veiklai (biudžetinės įstaigos privalo uždirbtas lėšas grąžinti į biudžetą);
– įdarbinti ir išlaikyti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, kurių darbo vertė rinkoje ypač didelė (biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo sistema riboja darbo užmokesčio dydžius);
– naudotis lizingo paslaugomis (biudžetinėms įstaigoms tai neleidžiama);
– didinti pajamas naudojantis ūkinės komercinės veiklos teikiamomis galimybėmis (biudžetinėms įstaigoms tai neleidžiama);
Terminuotų darbo sutarčių taikymas Nacionaliniuose, valstybiniuose teatruose ir koncertinėse įstaigose (biudžetinėse ir viešosiose) sudarys galimybę:

–          formuoti kūrybinių darbuotojų kolektyvą pagal įstaigos kūrybinę programą ir repertuarą  (neterminuotos sutartys neleidžia atnaujinti kūrybinių kolektyvų);
–          įdarbinti profesionalius jaunuosius kūrėjus ir atlikėjus (neterminuotos darbo sutartys ir lėtai atsinaujinantis kūrybinių darbuotojų kolektyvas riboja galimybę įdarbinti profesionalius jaunus menininkus);
–          įdarbinti aukščiausio profesinio lygio kūrybinius darbuotojus aukščiausios kokybės kultūros paslaugoms teikti (neterminuotose darbo sutartys neleidžia atnaujinti kolektyvų);
–          racionaliai naudoti kūrybinių darbuotojų darbo užmokesčio lėšas sudarant terminuotas darbo sutartis konkrečioms kūrybinėms užduotims vykdyti (spektakliams, koncertams, literatūros, meno programoms sukurti, parengti ir viešai atlikti)  (šiuo metu darbo užmokestis naudojamas neracionaliai, nes pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantiems kūrybiniams darbuotojams kiekvieną mėnesį privalo būti mokamas atlyginimas net ir tuo atveju, kai kūrybinis darbuotojas visiškai neužimtas arba silpnai užimtas repertuare).

Terminuotos darbo sutartys su kūrybiniais darbuotojais gali būti sudaromos neribotą kartų skaičių.

Projekte aptariamos ir KŪRYBINIŲ DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

Kūrybiniai darbuotojai, su kuriais nebus sudarytos terminuotos darbo sutartys, bus apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšomis ir turės galimybę išeitinei išmokai pasibaigus gauti kūrybinės prastovos išmoką, kuri yra minimalios mėnesinės algos dydžio. Šiuo metu kūrybinės prastovos išmoka mokama 3 mėnesius, tačiau jos mokėjimo terminas galėtų būti didinamas iki 6 mėnesių.

Įgyvendindama Vyriausybės programos nuostatas, atsižvelgusi į atliktų tyrimų išvadas, apibendrinusi šalies ir užsienio valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų patirtį, Kultūros ministerija parengė Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros iniciatyvą, kurią  2014 m. gegužės 30 d. kultūros ministras pristatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje.

 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos informacija 

  “Kauno dienos” nuotr. 

Apie naująją reformą taip pat skaitykite:

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvos-teatralai-abejoja-kulturos-ministro-kompetencija-ir-reikalauja-jo-atsistatydinimo-56-465488?cf=df

http://www.menufaktura.lt/print/print.php?m=1052&s=66047

http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kulturos-ministerija-pristatys-aktoriu-kritikos-sulaukusia-teatru-reforma-655602#.VEeIlWd_t2B

http://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/s-birutis-nedirbantiems-aktoriams-neturi-buti-mokami-atlyginimai-655310#.VEeIvmd_t2A

http://www.lrt.lt/radijas/anonsai/12133/_ryto_allegro_kodel_ne_butina_teatru_reforma_

http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/36420/prasidedant_teatru_metams_kulturos_ministras_uzsimena_apie_ju_reforma

http://www.snaujienos.lt/naujienos/miesto-gyvenimas/36055-teatro-reforma-iauli-teatralams-ikl-daug-klausim

http://kultura.lrytas.lt/scena/aktoriai-piktinasi-planais-teatrus-paversti-bordeliukais.htm

 

 

 

Grįžti atgal

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Tobulėjame kartu su

Skip to content