Premjera „Pirmeiviai“: pirmosios repeticijos vyko režisieriaus G. Padegimo sodyboje

Pirmomis liepos dienomis režisierius Gytis Padegimas repeticijų vieta pasirinko savo sodybą Juškonių kaime Dzūkijoje. Į kūrybinę laboratoriją atokioje, miškingoje ir stipria energetika pasižyminčioje vietoje susirinko jaunieji Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai, besiruošiantys pastatymui „Pirmeiviai“ apie profesionalaus Lietuvos teatro gimimą.

Ūksmingame režisieriaus kieme šalia šulinio ir šimtametės eglės ant pievos įsikūrę jaunieji aktoriai susikaupę klausosi režisieriaus Gyčio Padegimo. Fone kukuoja gegutė. Režisierius jiems pristato teatro pedagogo, aktoriaus ir režisieriaus Michailo Čechovo metodą. „Michailas Čechovas sakė, kad pagrindinis aktoriaus įrankis – vaizduotė. Dėl to svarbu ne tik skaityti pjesę, išmokti tekstą, bet ir auginti savo vaidmenį vaizdais ir vaizdiniais. Pasistenkite pamatyti savo personažo rankas, – pirma pamatyti, o paskui įkūnyti. Bandom“, – sako režisierius ir visa grupė pradeda studijuoti rankas. Po to Gytis Padegimas pasiūlo kitą pratimą, susijusį su personažo eisena. Dar vėliau visa grupė susirenka į senąją trobą skaityti režisieriaus parašytos pjesės ir pasidalinti įžvalgomis apie savo personažus.

Žiūrint į šį procesą, peršasi išvada, kad kaip ir prieš šimtą metų režisierius Juozas Vaičkus lipdė komandą iš skirtingas teatrines mokyklas baigusių aktorių, taip ir Gytis Padegimas dirba su jaunimu perduodamas savo patirtį. „Juozas Vaičkus su aktoriais iš Peterburgo mėnesį laiko važiavo traukiniu ir repetavo. Šita mūsų laboratorija yra to traukinio analogija – buvimas uždaroje aplinkoje, atsiskyrus nuo visuomenės, žmonių. Šioje sodyboje kūrybinė laboratorija vyksta jau 35-tą kartą. Pastebėjau, kai čia pradedi pirmą užtaisą, padedi pagrindą, jis būna emocionalesnis ir gyvesnis. Šita vieta turi savo aurą, ypač, kai pjesė kalba apie istorinę atmintį. Čia istorinė atmintis yra akivaizdi: namas, autentiški seni arba dovanoti daiktai. Sakyčiau, gamtos, natūros ir kultūros oazė, kurioje renkasi mano kūrybinė šeima“, – sakė G. Padegimas.

Pjesės herojai – jauni tarpukario menininkai, kuriuos įkūnija jauni šiandienos aktoriai, pradedantys savo kūrybinį kelią. Aktorius Deividas Breivė įkūnija Juozą Vaičkų, jo žmoną Mortą Grikšaitę Vaičkienę – aktorė Greta Šepliakovaitė. Rašytojo ir visuomenės veikėjo Petro Vaičiūno vaidmenį „matuojasi“ Povilas Jatkevičius, jo sužadėtinės Teofolijos Dragūnaitės vaidmenį kuria aktorės Jurgita Maskoliūnaitė ir Saulė Sakalauskaitė. Gražuolės Polės Tendžiulytės vaidmenyje pamatysime Robertą Sirgedaitę, Aistė Zabotkaitė įkūnys įdomaus likimo scenos žvaigždę Oną Kurmytę, o Kamilė Lebedytė šios giminaitę Nelę. Marius Karolis Gotbergas atliks Brolyčio vaidmenį, Mantas Bendžius – solisto Kipro Petrausko. Garsųjį aktorių Petrą Kubertavičių atskleis Motiejus Ivanauskas, o Vaičkaus mokinį J. Stanulį – Andrius Alešiūnas. Švietimo ministro Kazio Bizausko vaidmuo patikėtas aktoriui Pijui Narijauskui. Dailininką Vladą Didžioką įkūnys Dovydas Pabarčius, o aktorius Artūras Sužiedėlis – poetą ir kunigą Maironį.

„Dievo režisūra, dievulis pasiuntė visą kartą aktorių. Buvau juos matęs keliuose spektakliuose, vaidmenis paskirsčiau neįsigilindamas, o jie į savo herojus pasirodė panašūs vidumi ir išore. Lyg kas specialiai paruošė tuos žmones. Dėsningas atsitiktinumas“, – vardino režisierius.

Juozas Vaičkus ir Deividas Breivė

Paklaustas, su kuriuo iš pirmeivių jam norėtųsi susėsti ir pasikalbėti šiandien, režisierius prisipažino: „Man asmeniškai būtų labai įdomu kaip režisieriui susitikti su Juozu Vaičkumi. Yra tekę bendrauti su jo mokiniais Petru Stanuliu, Kaziu Tumkevičiumi, juos filmuoti. Vaičkus mirė nepalikęs memuarų, yra likę tik atsiliepimai apie jį. Daug neaiškumų, kodėl sukūręs teatro branduolį, jis turėjo jį palikti. Kodėl kūręs Lietuvoje kino meną, buvo nustumtas, o jo nuopelnai menkinami. Man būtų įdomu išgirsti iš jo paties lūpų, kodėl jis paliko teatrą be kovos. Dar įdomūs personažai, kurie mano pjesėje yra pramanyti, pavyzdžiui, Brolytis. Jis – mano aprašomame Vaičkaus penkių kambarių bute gyvenusio pradedančio poeto prototipas. Žiūrovams turėtų būti įdomu spėlioti, kas tikra, o kas pramanyta. Praėjus 100 metų, nieko gyvų neliko, o man dar teko su kai kuriais iš jų susitikti. Džiaugiuosi, kad dar spėjau į tą atminties traukinį. Jaučiu pareigą perduoti ateities kartoms, padėti įsisąmoninti, kas buvo iki šiol. Tikiuosi, kad ir šis spektaklis turės edukacinę prasmę, parodys, kaip šie žmonės turėdami tik idėją, kūrė teatrą, buvo pirmeiviai.“

Premjera – 2020 m. rugpjūčio 21, rugsėjo 24 ir spalio 30 d. Didžiojoje scenoje.

Bilietais jau prekiauja Teatro kasa irTiketa:  https://www.tiketa.lt/LT/pirmeiviai_rez__g__padegimas_23799

Jolantos Garnytės-Jadkauskienės ir Povilo Jatkevičiaus nuotraukos