Pasipuoškime nauja teatro atributika – vienetiniais, spektaklių istoriją menančiais krepšiais

Štai jie – gražuoliai, išskirtiniai krepšiai.

Kai ieškojome teatro atributikos idėjos, išmaišėme plačius fantazijų horizontus – nuo ženklelio bei rašiklio iki išmaniosios užrašinės ir išskirtinio Didžiosios scenos ar rūbinės kvapo… Bet tuomet įdėmiai pasižvalgėme po savo erdves ir sustojome ties kostiumine – juk čia saugiai ir tvarkingai laikomi ne tik rodomų spektaklių kostiumai, bet jau ir atitarnavę sceniniai drabužiai. Žinant, kiek kostiumų dailininkų  ir kitų žinomų kūrėjų, siuvyklos meistrų, išmonės, fantazijos, meilės ir kruopštumo įdėta į kiekvieną rūbą, širdis neleidžia jų sunaikinti. O kiek dar aktorių energijos juose sukaupta, juk, rodos, ims ir pašnibždės tau personažo žodžius, ar primins spektaklio muzikos melodiją. Arba papasakos ką nors juokingo, pavyzdžiui, kad nors kišenės švarke ir neturėjo būti, aktorius labai jos prašė cigarečių pakeliui paslėpti… O štai ši suknelė sumanyta ilgesnė, bet patrumpinta, nes juk nuodėmė būtų slėpti dailias aktorės kojas…

Ak… Kiek nuotaikų, kiek plojimų prisimena kostiumai. Siekdami tai išsaugoti, dalelę jų perkėlėme į VIENETINIUS RANKŲ DARBO teatro krepšius, kuriuos puošia TIKRŲ scenoje dėvėtų kostiumų detalės. Visi krepšiai – skirtingi, unikalūs, nes turi savo istoriją. Ši atributika tęsia kostiumų istoriją bei jungia tvarumą ir mitologiją.

Pasiūta teatro siuvimo meistrės Joanos Bulotienės rankomis.

Sudėtis: meilė ir išmonė, pagrindas –  aksomas.

Kiekviename krepšyje rasite jo individualumą apibūdinančią rankų darbo etiketę.

Išmatavimai: be proto patogus.

Krepšių asortimentas nuolatos pildomas, tačiau kiekis ribotas.  Jų įsigyti kol kas galima tik teatro kasoje I-VII 10:30-19:00, pertrauka 15:30-16:00.

D. Stankevičiaus nuotraukos