Paminėtas spektaklio „Barbora Radvilaitė“ peržiūros 50-metis

1972-ųjų balandį Kauno valstybiniame dramos teatre buvo numatyta teatro vadovo Jono Jurašo režisuotos Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ premjera. Prieš tai – kaip įprasta – peržiūra. Jų buvo net kelios.

Peržiūros sukėlė ypatingą sovietinės valdžios ir cenzūros organų budrumą, aršią kritiką ir puolimą. Premjerą liepta nukelti. Bet už teatro sienų nuvilnijo iki šiol perpasakojamos spektaklio kūrimo ir jo pristatymo visuomenei dramatiškos aplinkybės.

„Barboros Radvilaitės“ premjera įvyko 1972 m. rugsėjo 9-ąją. Be J. Jurašo, be režisieriaus pavardės ant plakato, be Aušros Vartų Madonos paveikslo, be įdomių režisūrinių atradimų, bet su griežtai cenzūros nurodytomis korekcijomis.

„Barbora Radvilaitė“ – išskirtinis spektaklis mūsų teatro istorijoje. Vienintelis toks, paveikęs tolimesnį režisieriaus gyvenimą, – jau keturiasdešimt aštuntus metus besitęsiančią emigraciją, kūrybą užsienyje. Po kelių dešimtmečių – jau Nepriklausomoje Lietuvoje – „Barbora Radvilaitė“ buvo įvardyta kaip ryškiausias 20 a. Lietuvos spektaklis.

Balandžio 20-ąją teatre vyko dvi proginės ekskursijos, skirtos prisiminti gerbiamo režisieriaus kūrybinį kelią ir lemtingą spektaklį. Naujai pristatytas teatre veikiančioje Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parodoje „Jonas Jurašas. Būties kaina“ eksponuojamas 1972 m. spektakliui pagamintas Aušros Vartų Marijos paveikslas, Barboros Radvilaitės kostiumas, dailininkės J. Malinauskaitės kostiumų eskizai ir režisieriaus laiškas prieš cenzūrą, kurį jis 1972 m. rugpjūčio 16 d. išsiuntė į Lietuvos TSR kultūros ministeriją. Laiškas virto nuosprendžiu palikti teatrą ir gimtinę.

Teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas sveikindamas ekskursijos dalyvius pasidalino netikėtu faktu, jog prieš kelias dienas į jo rankas pateko minėtas režisieriaus laiško nuorašas, saugotas asmeniniame archyve.

Ekskursijas vedė parodos kuratorė Liucija Armonaitė.

NKDT informacija