Nacionalinis Kauno dramos teatras

Nacionalinio Kauno dramos teatro sezonas: įdomioji statistika

Nacionalinis Kauno dramos teatras užbaigė sezoną, tačiau emigracija į kultūrą neturi baigties termino. Minčių bagažo lagaminai  pripildyti skirtingomis įžvalgomis, pasiruošimas kito sezono kelionei jau vyksta. O tuo tarpu norisi įvardinti tai, kas nuveikta.

Teatre per 98 sezoną  apsilankė 60 757 žiūrovai ir įvyko 8 premjeros. Kokios jos ir kuo išskirtinės?

Rugsėjo 9 dieną sezoną atidarė iš narvelio ištrūkusi „Žydroji paukštė“. Režisierius Vaidotas Martinaitis Maurice‘o Maeterlincko pasaką apie amžinosios laimės paiešką ir drąsą matyti nematomąpastatė su 22 teatro aktoriais! Dailininkų Aleksandros Jacovskytės ir Artūro Šimonio sugalvoti kostiumai, scenografija bei Vladimiro Šerstabojevo kurtos vaizdo projekcijos didelius ir mažus spektaklio žiūrovus nukėlė į trimatę pasaką, į kurią gauti bilietą ne taip jau ir paprasta. „Žydroji paukštė“ nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ teatro vaikams kategorijoje ir apdovanota „Fortūnos“ prizu už vaizdo projekcijas.

Gruodžio 8 d. – įvykis  Didžiojoje scenoje – režisierius G. Varnas žiūrovams pristatė spektaklį pagal Gottholdo Ephraimo Lessingo pjesę „Natanas Išmintingasis“. Humanistinė utopija apie trijų didžiųjų religijų (islamo, judaizmo ir krikščionybės) susitaikymą pasirodė svarbių politinių įvykių fone – JAV prezidentui  D. Trumpui prieš savaitę JAV ambasadą perkėlus į Jeruzalę.

Pastatymas – dviejų teatrų koprodukcija –  NKDT ir teatro „Utopia“. Pirmą kartą Kauno teatre debiutavo  aktorius Vytautas Anužis (Natanas). Vizualine spektaklio puse rūpinosi scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius. Scenoje techniniu iššūkiu tapo 700 kg. sverianti dekoracija – milžiniška knyga. Vargu, ar bent vienas žiūrovas įmintų jos svorį.

Nurimus aistroms, spektaklis iš karto tapo bestseleriu Tiketos ir Teatro kasoje. Meninę vertę patvirtino 4 „Fortūnų“ statulėlės, nominacija „Auksiniam scenos kryžiui“ už spektaklio režisūrą ir „Auksinis scenos kryžius“ aktoriui Vytautui Anužiui.

Nuo šios vietos dedame tašką apdovanojimų serijoje – toliau išvardintos premjeros ir jų kūrėjai laukia 2018 metų ceremonijų.

Trečioji premjera gimė kartu su Klaipėdos jaunimo teatru. Sausio 4 d. Didžiojoje scenoje atgimė legendinis  Dariaus Rabašausko režisuotas „Mūsų miestelis“ pagal to paties pavadinimo Thorntono Wilderio pjesę. 1982 m. Gyčio Padegimo režisuotas „Mūsų miestelis“ scenos neapleido daugiau nei dešimtmetį. Šį kartą būrys skirtingų kartų aktorių – Klaipėdos dramos, Klaipėdos jaunimo teatro jaunimas su Valentinu Masalskiu priešakyje ir Lietuvos nacionalinio teatro aktoriai, jungtinės technikų pajėgos pristatė spektaklį skubantiems gyventi, primenantį laiko ir tame laike vykstančių reiškinių prasmę – apsidaryti ir pamatyti savo artimus. Spektaklis keliavo po Lietuvos teatrų scenas. Grįždavo į Kauną ir būtinai dar užsuks kitą sezoną.

Jaunatviška premjera „Keturi“ pagal Viktoro Pelevino romaną  „Čiapajevas ir Pustota“ sudrebino Ilgąją salę sausio 5 dieną. Garsūs decibelai, nenorminis veikėjų žodynas  – tai tik  paviršinė spektaklio pusė. Gilioji – dvasiniai apmąstymai, sukrečiantys  ir paliečiantys visus stebėtojus. Kūrybinio proceso metu spektaklio aktoriai, įsijautė į savo personažus, ėjo į gatvę, provokavo praeivius prie policijos nuovados. Laimė, kad grįžo. Visą šį reginį – aštriai ir jautriai – sudėliojo režisierė Kamilė Gudmonaitė.

Po spektaklio „Keturi“ pasipylė komedijos. Viena jų – vasario 3 dieną  Didžiojoje  scenoje pasirodžiusi „Aš – Moljeras“ pagal didžiojo prancūzų komediografo Moljero pjesę „Tariamas ligonis“ ir biografijos faktus. Režisierė Inesa Paliulytė pasistengė, kad publika mėgautųsi lengvu, bufonados elementais praturtintu reginiu. Atrodo, kad spektaklio kūrėjai išpildė pjesės autoriaus idėją, skelbiančią, kad „šis spektaklis, skirtas žmonėms pailsėti po sunkios darbo dienos, nes juokas – geriausias daktaras!“

Vasario 14 dieną Rūtos salėje skambėjo meilės prisipažinimai romantiškoje komedijoje „Vasarvidis“ pagal Williamo Shakespeare‘o pjesę „Vasarvidžio nakties sapnas“. Režisierė Eglė Kižaitė žiūrovus panardino į neramaus miego fazę, kuomet regimi sapnai, bet skirtingai, nei tikro miego būsenoje, čia sapnuojama atmerktomis akimis: mėnesienos nušviestą vasarvidžio naktį jaunuoliai žaidžia meilę. Įsimylėjėlių pasirinkimus buriantis Pakas virto žaviu dizaineriu, ,,siuvančiu“ įsimylėjėlių likimus. Hermija ir Lisandras, Elena ir Demetras bei kiti veikėjai, paveikti meiliagėlės syvų apžavų keičia parnerius ir rūbus. Beje, spektaklio kostiumai pasiūti iš jau nebenaudojamų drabužių, taip įgyvendinant dizainerės Justės Kondratės aplinkai draugiško spektaklio koncepciją.

Neprabėgus net dviem mėnesiams, balandžio 12 dieną, Rūtos salėje dienos šviesą išvydo dar viena Eglės Kižaitės premjera – „Lė-kiau-lė-kiau“ pagal naujausią Daivos Čepauskaitės pjesę.

Spektaklyje „Lė-kiau-lė-kiau“ paauglių pasaulis – komplikuotas, gyvas, jautrus ir aštrus – sukurtas ir atkurtas iš paauglių forumų internete, susitinkant ir bendraujat su 13-16 metų vaikais. Temos ir herojų įtaigumas „užkabino“ ne tik jaunuolius, bet ir juos lydėjusius suaugusiuosius. Jeigu tikima, kad teatras parodo problemos esmę, atveria sielos žaizdas, tai šis spektaklis būtent toks. Norisi tikėti, kad gražesnį realybės vaizdą susikurs jį mačiusieji, tie, kurie stovėjo ir be atvangos plojo spektaklio kūrėjams.

Sezoną užbaigė premjera „Vietiniai“ pagal K. Gibrano kūrybą, įvykusi birželio 1 d. Pjesę šiam pastatymui parašė dramaturgė Birutė Kapustinskaitė, režisavo aktorius ir režisierius Paulius Markevičius. Mažojoje scenoje sutilpo vienos bendruomenės, besąlygiškai tikinčios savo vadu istorija. Šešių herojų liudijimai apie Pranašo atėjimą ir visas viltis sugriovusį Atvykėlį atvedė iki klausimo, ar yra vilties nebedaryti klaidų ir perrašyti istoriją naujai. Ar pasak K.  Gibrano,  turime viltį atgimti ir vėl gyventi iš naujo? Atsakymai – spektaklyje.

Kovo 27 dieną džiaugsmingu iššūkiu tapo prestižinis aukščiausių teatro apdovanojimų renginys  „Auksiniai scenos kryžiai 2017“. Dvi paros repeticijų, 3 valandos tiesioginio eterio, 500 svečių, privertė pasakyti: mes tai padarėme!

Dar liko nesuskaičiuota, kiek kilometrų scenoje nužingsniavo aktoriai, kiek valandų plojo žiūrovai, kiek puokščių įteikta aktoriams ir t.t., bet esame tikri, kad kitas – 99 sezonas bus ne ką prastesnis.

Nacionalinis Kauno dramos teatras

Daugiau statistikos šiame vaizdo siužete:

Grįžti atgal