Mūsų nepriklausomybės metai 1990-2015

Kovo 11-ąją Lietuva švenčia  25-ąsias mūsų valstybės nepriklausomybės metines. Kuo šis laikotarpis ypatingas  teatrui?

Nepriklausomos valstybės atkūrimo laikotarpis sutapo su svarbiu Kauno dramos teatro įvykiu – režisieriaus Jono Jurašo sugrįžimu iš emigracijos. 1990 m. spalio 20 d.  jis pristatė dramaturgės A. M. Sluckaitės inscenizuotus „Smėlio klavyrus“ (pagal J. Bobrowskio romaną „Lietuviški fortepijonai“).

„Smėlio klavyrai“ 1990 m.

Su šiuo teatro įvykiu gimė Mažųjų scenų kiemelis, turintis penkias skirtingo dydžio ir stiliaus vaidybos aikšteles. Šioje netradicinėje erdvėje gimė dar vienas J. Jurašo spektaklis – H. Pinterio „Kalnų kalba“ (1991).

J. Jurašas netrukus tapo teatro vadovu (1990-1993). Jo laikotarpiu  kūrybinius sumanymus įgyvendino režisieriai J. Dautartas, N. Karpuškaitė, C. Graužinis, G. Padegimas. Tuometis teatro vadovas bandė pritaikyti užsienyje įgytą patirtį reformuoti, išlaisvinti teatrą iš sovietinio modelio. Atleidus dalį aktorių, trupė skilo, kūrėjas pasitraukė iš Kauno dramos teatro.

Nelengvu ekonominiu laikotarpiu Kultūros ministerijai paskyrus prie teatro vairo stojo režisierius Gytis Padegimas (1993-1999), kurio viena užduočių buvo suvienyti susiskaldžiusią teatro trupę. Jo vadovavimo laikotarpiu į teatrą sugrįžo žiūrovas.

Režisierius ne tik aktyviai statė spektaklius ( T. Wilder „Per plauką nuo žūties“, W. Shakespeare „Tuščios meilės pastangos“,  M. Zingerio „Aplink fontaną, arba „Mažasis Paryžius“ ), bet ir inicijavo sutarties su Stavangerio teatru Norvegijoje pasirašymą, užmezgė kūrybinį bendradarbiavimą su austrų, japonų, danų menininkais.

Vienam spektakliui –  4 „Kristoforai“ ir „Fortūnos“

Šalia didžiosios scenos intensyviai funkcionavo dar šešios skirtingos vaidybinės aikštelės, kuriose gimė nemaža įdomių spektaklių. Ilgojoje scenoje įsimintinai debiutavo režisierius G. Varnas, pristatydamas spektaklį  H. Ibseno „Heda Gabler“. Spektaklis tapo nepralenkiamu laureatu Lietuvoje ir buvo apdovanotas net keturiais „Kristoforais“ – geriausio sezono režisieriaus, geriausio kompozitoriaus (G. Puskunigis), geriausio kostiumų dailininko (J.Statkevičius).

Aktorė J.Onaitytė, suvaidinusi Hedą Gabler, pelnė geriausios pagrindinio vaidmens aktorės titulą, 1999 metais – Nacionalinę premiją. Spektaklis taip pat laimėjo keturias „Fortūnas“ (už geriausią režisūrą, pagrindinį moters vaidmenį, muziką, scenografiją (J. Paulėkaitė), sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose „Baltoscandal“ Rakverėje (Estija), „Kontakt“ Torūnėje (Lenkija), H.Ibseno festivalyje Osle (Norvegija).

„Heda Gabler“ ( akt. J. Onaitytė)

Vadovavimą perėmus kompozitoriui Vidmantui Bartuliui ( 1999- 2003 ), pagrindine teatro trauka bei svorio ašimi liko ir toliau jame dirbusio režisieriaus G. Varno spektakliai:  E. O‘Neill „Gedulas tinka elektrai“,  Jean-Luc Lagarce „Tolima šalis“ (pelnė G.Varnui geriausio Lietuvos režisieriaus laurus), M. Carr „Portija Koglen“, F.Garcia Lorca’os pjesė-poema „Donja Rosita, arba Gėlių kalba“. Jam suponavo po dvylikos metų į teatrą pakviestas J.Vaitkus – jis originaliai interpretavo A.Čechovo „Žuvėdrą“ ir J.Grušo „Meilę, džiazą ir velnią“.

90 –mečiui – meno vadovų dovanos

2003 m. V. Bartulį pakeitė teatrologė Ina Pukelytė (2003-2007). Naujoji vadovė daugiau kaip metus teatrui vadovavo viena. Vienu įdomiausių teatro darbų vėl tapo G.Varno režisuota ir inscenizuota F. Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“ versija, sukurta įdomiai transformuotoje didžiosios scenos erdvėje. 2004 m. pavasarį režisierius Gintaras Varnas tapo teatro meno vadovu. Gimė bendras teatro ir Menų spaustuvės (Vilnius) projektas – spektaklis pagal T. Dorsto pjesę „Nusiaubta šalis“.

Nuo 2008 m. teatro vadovo pareigas užima aktorius Egidijus Stancikas. Jam vadovaujant teatro repertuaras pasipildė jaunųjų režisierių spektakliais, teatro trupė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventais ( 2008 m. ir 2014 m.). E. Stanciko vadovavimo metu išgyventas sudėtingas laikas be Didžiosios scenos, ir džiaugsmingas jos atidarymas 2012  m. rudenį. Švenčiant teatro devyniasdešimtmečio sukaktį (2010 m.), sezono metu spektaklius statė visi buvę teatro meno vadovai.

E. Stanciko vadovavimo laikotarpiu vaidinama net  penkiose unikaliose teatro erdvėse, leidžiami teatro istoriją ir asmenybes įamžinantys leidiniai, vykdoma nuosekli edukacinė veikla. 2013 m. rudenį surengtas tarptautinis „Baltijos šalių dramaturgijos festivalis“, o 2014 m. teatras pasitiko tarptautiniu lietuvių  ir japonų menininkų projektu, premjera „Sakurų prisiminimai“ (rež. S. Ikoh).

Teatro pastato atgimimas

 Nacionalinio Kauno dramos teatro rekonstrukcija buvo viena ilgiausių ir sudėtingiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje, po kurios atgimęs  teatras tapo moderniausiu Baltijos šalyse. Rekonstrukcijos darbai, prasidėję 2005 m.,  tebevyksta net prabėgus intensyvių darbų dešimtmečiui.

Kauno dramos teatras nebuvo rekonstruotas nuo 1959 m., o pastato būklė nebetenkino nei kūrėjų, nei žiūrovų. 2003 metais gimusi Kauno dramos teatro rekonstrukcijos mintis pradėta įgyvendinti 2005 m. pagal architekto Algimanto Kančo projektą.

2012 m. rudenį baigta Didžiosios scenos rekonstrukcija. Šis įvykis pažymėtas pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje pristatant Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ inscenizaciją, kurios autorė – žinoma dramaturgė Aušra Marija Sluckaitė, o režisierius – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Jurašas.

Didžiosios scenos atidarymas 2012 10 12

Su Didžiosios scenos atidarymu žengtas dar vienas žingsnis profesionalių ir techniškai sudėtingai išpildomų spektaklių linkme – sumontuota analogų kituose Lietuvos teatruose neturinti įranga.

Teatras – talentų lopšys

 Visais laikais Kauno dramos teatre dirbo iškiliausios asmenybės. Teatro metraštyje įrašytos  režisierių A. Olekos-Žilinsko, B. Dauguviečio, H. Vancevičiaus, J. Jurašo,  G. Padegimo, J. Vaitkaus, G. Varno pavardės. Nūdienos trupėje – 37 aktoriai. Dar 100 darbuotojų savo darbu prisideda prie kas vakarą scenoje vykstančio stebuklo sukūrimo.

Unikalu, kad jau 40 metų scenoje gyvuoja chrestomatinis spektaklis – Keturakio „Amerika pirtyje“ (1974). Jame vaidina legendiniai aktoriai Milė Šablauskaitė, Algirdas Pintukas, Regina Varnaitė, devyniasdešimties metų slenksti perkopęs Antanas Tarasevičius. Žiūrovų pamėgtame spektaklyje J. Patrick „Mūsų brangioji Pamela” pagrindinį vaidmenį atlieka  scenos primadona Gražina Balandytė.

Teatre aktyviai kuria nacionalinės premijos laureatė Jūratė Onaitytė, Auksinio scenos kryžiaus laimėtojai Saulius Čiučelis, Eglė Mikulionytė, Dainius Svobonas, Liubomiras Laucevičius, Inesa Paliulytė, Milė Šablauskaitė.

Kasmet Nacionalinio Kauno dramos teatro vardas bei kūrėjai minimi aukščiausių „Fortūnų“ apdovanojimuose. „Fortūnų“ statulėles  yra pelnę aktoriai Gražina Balandytė, Gabrielė Aničaitė, Dainius Svobonas, Eglė Mikulionytė, Sigitas Šidlauskas, Vilija Grigaitytė, Milė Šablauskaitė, Inesa Paliulytė, Liubomiras Laucevičius,  Daiva Stubraitė, Gintaras Adomaitis, Nijolė Lepeškaitė, Jūratė Onaitytė.

Siekis – išlikti lyderiu

2014 m. gruodžio 19 d. teatras šventė 94 m. sukaktį ir įžengė į 95-tąjį sezoną. 2014 m. rugsėjo 25 d. sezoną atidarė J. Jurašo spektaklis „Barbora“ pagal J. Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“.

Gruodžio 19-ąją rampos šviesą išvydo G. Varno režisuojamas spektaklis M. Frisch „Biografija: vaidinimas“, kurį 1974  Didžiojoje scenoje pristatė režisierius V. Čibiras.

Didysis scenos ratas sukasi. Bėga sezonai, dešimtmečiai. Teatro perspektyvoje – užbaigti visus pagrindinio teatro pastato rekonstrukcijos darbus, rekonstruoti Mažųjų scenų pastatų ansamblį, pritraukiant ES fondų lėšas. Jas pritaikyti edukacijai bei specialistų ruošimo, tobulinimo bei jaunųjų menininkų inovatyvios kūrybos reikmėms. Pagrindinis NKDT tikslas – išlikti lyderiu Lietuvos teatrų gretose.

NKDT ir „Lietuvos pasiekimai 1990-2015“ leidinio info