Laisvės dieną skrieja Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro žmonių kreipimasis

Šiandien Laisvės diena.

Kūryba be Laisvės negalima, tačiau mūsų kaiminystėje ji apribota ir suvaržyta. Dalinamės  Baltarusijos Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro laišku, adresuotu mums, kuriantiems ir gyvenantiems  Laisvėje.

„Mieli kolegos, aktoriai, režisieriai, menininkai ir muzikantai, dramos ir muzikos teatrų darbuotojai, žiniasklaidos atstovai, meno darbuotojai, visuomeninės organizacijos ir kultūrinės iniciatyvos visame pasaulyje!

Jankos Kupalos teatras (Baltarusija, Minskas) tiki solidarumu ir tikisi jūsų palaikymo.

Mes esame kupaliečiai. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro – pirmojo ir seniausio Baltarusijos dramos teatro, kuriam šiemet sukanka 100 metų – aktoriai ir darbuotojai. Esame baltarusiai.

Mūsų šalis išgyvena labai sunkų laikotarpį. Rinkimai vyko su šiurkščiais pažeidimais ir patvirtintais balsų klastojimo faktais. Vietoje dialogo, kuriuo reikalauja visuomenė, valdžia griežtai slopina nesutinkančiųjų pasipriešinimą.

Bandydami taikiai apsaugoti savo gyvenimą ir laisvę, tiesą ir teisingumą, žūva žmonės. Tūkstančiai suimtųjų patiria precedento neturintį smurtą. Pranešta, kad dingo dešimtys žmonių.

Mūsų teatras atsidūrė įvykių centre. Ir šiuo metu jo situacija kritinė. Panašiai kaip ir visur mūsų šalyje. Istorijos bėgyje Kupalos teatras dažnai tapdavo vieta, kur buvo sprendžiamas Baltarusijos likimas. Ir šį kartą mes nestovėjome nuošalyje. Mes atvirai išreiškėme solidarumą su baltarusių tauta.

Teatro generalinis direktorius Pavel Latuška mus palaikė ir viešai pasmerkė paskutinių prezidento rinkimų klastojimą ir saugumo pajėgų, atsakingų už smurtinį taikių protestų išsklaidymą, veiksmus. Valstybės atsakas buvo greitas – Baltarusijos Respublikos Kultūros ministerija nusprendė atleisti Pavelą Latušką. Reiškiant solidarumą, po generalinio direktoriaus atleidimo menininkai ir teatro darbuotojai masiškai įteikė atsistatydinimo raštus. Manome, kad tokiu metu vaidinti spektakliuose nacionalinio teatro scenoje yra amoralu ir nepriimtina. Šiuo metu Pavel Latuška yra Koordinacinės tarybos, sukurtos siekiant taikaus valdžios perdavimo, narys. Jis sulaukia grasinimų.

Nedelsiant buvo paskirtas naujas direktorius, ir iškart teatras buvo uždarytas dėl staigių „sanitarinių“ priežasčių, o po to darbas buvo nutrauktas naujosios vadovybės įsakymu. Jau kelias dienas negalime patekti į teatro pastatą. Šiuo metu viduje yra teisėsauga, o valstybinė televizija rodo žeminančius reportažus, bandydama sumenkinti teatro reputaciją.

Dabartiniai valdžios atstovai leidžia sau viešai kalbėti apie mus atmetančiu tonu, vadindami mus feikais ir siūlydami vykti dirbti į Ameriką.

Mes nežinome savo tolesnio likimo. Šiuo metu šalyje vykdomi areštai ir spaudimas žmonėms, kurie aktyviai gina savo teises.

Mes reikalaujame:

• Paleisti visus politinius kalinius ir sulaikytuosius per rinkimų kampaniją ir taikias su ja susijusias akcijas;
• Ištirti visus smurto prieš protestuotojus ir pašalinius asmenis atvejus. Iškelti baudžiamąsias bylas pareigūnams, kurie piktnaudžiavo savo galiomis;
• Prileisti žiniasklaidos atstovus, teisininkus ir gydytojus prie tų, kurie vis dar yra laisvės atėmimo vietose;
• Sustabdyti spaudimą darbuotojams, kurie dalyvauja taikiuose protestuose ir išreiškia savo pilietiškumą;
• Surengti naujus prezidento rinkimus su nauja Centrinės rinkimų komisijos sudėtimi ir nepriklausomais tarptautiniais bei nacionaliniais stebėtojais.

Kreipiamės į visus, tikėdamasi palaikymo ir solidarumo. Mes labai norėtume išsaugoti Kupalos teatrą, savo namus.

Būtume dėkingi už teisingą šių įvykių atspindėjimą žiniasklaidoje ir esame pasirengę tam padėti. Taip pat būtume dėkingi už bet kokią visuomeninių organizacijų ir kolegų iš viso pasaulio pagalbą – dabar jūsų palaikymas mums yra neįkainojamas.

Mes kovojame iš visų jėgų už savo laisvę.

Mes neturime ginklų. Mūsų ginklas esame mes patys.

Pasaulis turi žinoti.

Tegyvuoja Baltarusija. Tegyvuoja Kupalos teatras. Tegyvuoja amžinai.“