Nacionalinis Kauno dramos teatras

Žydroji paukštė

  • Spektaklis visai šeimai nuo 7 m.

Didžioji scena

Kaune laukiamas Teatro fabrikas

Kauno kultūros atstovai vienijasi ir ruošiasi steigti naujas kultūrines erdves. Teatro fabrike galės kūrybos kelią pradėti jaunieji menininkai.

 Kaunas yra Lietuvos kultūros židinys. Čia vienas šalia kito įsikūrę gausus teatrų būrys. Miestą užplūsta ir studentai. Deja, po studijų dauguma jų palieka Kauną ir išvyksta leisti šaknis į kitus miestus.

Miesto kultūros veikėjai stengsis ištaisyti šią klaidą ir pasiekti jaunus menininkus. Miesto, rajono merai kartu su Kaune įsikūrusių teatrų bei universitetų vadovais susivienijo ir nutarė steigti Teatro fabriką. Tokią idėją kultūrininkai pristatė ant Kauno dramos teatro stogo, mat nuo jo matosi naujųjų erdvių kaminai.

„Kai visuose universitetuose yra įteikiami diplomai, mes vėl galvojame, kaip išsaugoti jaunus žmones ir kad jie liktų čia su savo idėjomis bei kūrybinėmis pajėgomis. Pas mus yra erdvės, kurios laukia sprendimo ir finansavimo. Susibūrus vadovas, nutarėme veikti išvien, sudarant jauniems žmonėms laisvę saviraiškai“, – kalbėjo Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.

Jis tikino, kad dėl noro išlaikyti jaunus žmones Kaune, siekiama įgyvendinti Teatro fabriko projektą, kuris būtų atitikmuo Vilniuje įsikūrusios „Menų spaustuvės“. Naujoji erdvė turėtų gimti mažųjų scenų kiemelių patalpose, kur šiuo metu yra dramos teatro mokyklėlė (Kęstučio g. 62). Tokiai idėjai pritaria ir jaunieji menininkai.

„Yra Kaune pas mus didelė problema, kurios nėra Vilniuje. Ten laisvai samdomi menininkai turi geras galimybes kurti spektaklius. Pas mus to nėra. Kaune labai dažnai atsitinka taip, kad čia teatrai įsileidžia rodyti spektaklius, bet nėra, kur repetuoti, tad su visais aktoriais turiu važiuoti į kitus miestus. Tai paradoksas“, -kalbėjo šiuolaikinio šokio šokėjas Marius Pinigis.

Kaip tai veiks

Teatro fabrikas – tai menų inkubatorius, daugiau orientuotas į scenos menus. E. Stancikas tikino, kad toks pavadinimas pasirinktas dėl to, kad seniau tose patalpose buvo kailių fabrikas, o Jonas Jurašas jį pavertė kultūros ir kūrybos eksperimentine erdve. „Tegul ta dvasinė archeologija persimeta į jaunąją kartą, kurie išbandę savo kūrybines jėgas ir pristatę savo spektaklius, ar kitas  meno sritis ir pasikvietę meno vadovus, galėtų įeiti į didžiąją sceną“, – pridūrė E. Stancikas.

Planuojama, kad į Teatro fakbriką būtų kviečiami jaunieji talentai, kurie turėtų vietą ne tik kurti, bet taip pat ir repetuoti. Tai veiktų projektinės veiklos principu, kuomet jaunieji kūrėjai išsako savo mintis, o vadybininkai suranda finansavimą. Taip scenos menų atstovai galėtų įgyti patirties, užsitarnauti vardą ir drąsiai pasirodyti įvairų teatrų scenose.

„Didžiausia svarba yra surinkti jaunuosius ir laisvai samdomus menininkus, kurių yra labai daug. Manau, kad turėtų išlikti panašus veikimo principas, kaip ir „Menų spaustuvės“, nes daugelyje Europos miestų yra tas modelis panašus“, – tikino šokėjas M. Pinigis.

„Kaunui tai be galo svarbu, nes ir per Europos kultūros sostinės paraiškos pristatymą buvo išsakyta, kad miestui trūksta pirmiausia repeticijų salių jauniems menininkams. Jei mes neduosim erdvių, tokių apie kurias kalbame dabar, Kaunas praras labai daug“, – patikino už kultūrą atsakingas vicemeras Simonas Kairys.

Finansavimo klausimai

Nors Kauno valdžia nusiteikusi optimistiškai ir tokį kultūros projektą palaiko, tačiau pinigų tam nėra numatyta. Kadangi Dramos teatras yra nacionalinis ir miestui nepriklauso, S. Kairys tikina, kad Kauno valdžia galėtų būti kaip tam tikri projekto koordinatoriai. E. Stancikas numatė, kad finansavimas galėtų būti skirtas tik iš ES Kultūros struktūrinių fondų. Europinius pinigus skirsto Kultūros ministerija, tad teatrų vadovai kreipėsi į šalies vadovus.

„Planuojame, kad Teatro fabriko įrengimui reikėtų apie 54 mln. eurų. Kreipėmės į premjerą A. Butkevičių, kultūros ministrą Š. Birutį tam, kad būtų įvertintas mūsų prašymas“, – sakė projekto iniciatorius E. Stancikas.

Svarstoma, kad jaunieji menininkai galėtų įsikurti 300 vietų salėse. Jose būtų įrengtos repeticijų scenos, drabužių sandėliai, persirengimo kambariai ir pan. Planuojama ties Kęstučio g. 62 -uoju pastatu, kur dabar yra dramos teatro patalpos, įrengti ir 150-ties vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

Visą Teatro fabriko dizainą kūrė architektas Algimantas Kančas. „Pastatas apjungia ir senuosius pastatus, ir modernias erdves. Tad tai yra kaip avilys po modernia stiklo architektūra, po kuria gali dūgzti mažosios kūrybos bitutės“, – pridūrė Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas.

Kol kas bendrą norą kurti Teatro fabriką išreiškė visų Kaune esančių teatrų vadovai, Kauno rajono bei Jonavos merai, universitetų atstovai. Taip pat prie projekto jungiasi ir kitų meno sričių atstovai.

Edita Radzevičiūtė, www.kaunodiena.lt , BNS

Donato Stankevičiaus nuotraukos


Grįžti atgal

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Tobulėjame kartu su

Skip to content