Jūratė Onaitytė: „Man labai pasisekė, kad didieji mano darbai buvo jaunystėje, kai ir jėgų, ir noro buvo (interviu)

„Į tolimą  praeitį nesidairau. Nuo tada, kai dar buvo mažai apie tai kalbama, mokau save gyventi čia ir dabar. Matyti tos dienos mirksnį ar išsiskleidusią alyvų kekę. Būti su tuo, su kuo noriu, ir būti negalvojant apie tai, kas buvo prieš valandą ar kas manęs dar laukia…“ – savo užburiančiu balsu lėtai prabyla teatro ir kino aktorė JŪRATĖ ONAITYTĖ. Klausydamasis nejučia nugrimzti į jos jau šešiasdešimt dvejus metus kuriamą pasaulį, kupiną paslapties, inteligencijos ir filosofijos.

Atviras ir šiltas žurnalistės Jūratės Ražkovskytės pokalbis su aktore Jūrate Onaityte apie žūtbūtinį norą įstoti į aktorinį, motinystės džiaugsmą, bėgimą į repeticijas, daug jėgų išdeginusius vaidmenis, lemtingą gyvenimo posūkį  ir norą… suvaidinti linksmą keistuolę, humoristinį vaidmenį: „Jau užtektinai prisidraskiau: kiek verkta, rėkta, keik mirta scenoje…“

Visą interviu skaitykite naujausiame  žurnale  „Legendos“.  Dalis pokalbio publikuojama šioje nuorodoje:  Interviu su J. Onaityte

H. Ibsen „Heda Gabler“ (1998)

Gary motina spektaklyje „Aušros pažadas“ (2015)

 „Kreditoriai“ (1981)

„Gedulas tinka Elektrai“ (1999)