In memoriam Henrikui Vancevičiui

Antradienį anapilin iškeliavęs režisierius išgyveno svarbų kūrybinį etapą Kauno dramos teatre. H. Vancevičiaus „periodas“ prasidėjo 1953-iaisiais ir tęsėsi iki 1966-ųjų. Vedamas šio režisieriaus, teatras  žengė dar nepramintais takais, tapo Lietuvos teatrinio gyvenimo lyderių. J. Marcinkevičiaus  „Dvidešimtas pavasaris“, K. Binkio „ Generalinė repeticija“, P. Kalderono „Dama vaiduoklė“, A. Milerio „Visi mano sūnūs“,  K. Inčiūros „Žemaitė“, V. Šekspyro „Antonijus ir Kleopatra“, Dž. Steinbeko „Pelės ir žmonės“ – tai tik nedaugelis teatro istorijos metraštyje, aktorių biografijose ir žiūrovų atmintyje išlikusių spektaklių. Kitas, ne mažiau svarbus režisieriaus ir pedagogo palikimas Kauno scenai – didelis būrys jo auklėtinių, kurie šiandien sudaro trupės branduolį.

NKDT archyvo nuotr.