IDėja: jaunųjų menininkų drąsos kelias
Rinktis menininko kelią yra savotiškas iššūkis, o norint įgyvendinti savo idėjas, jauniesiems, ką tik baigusiems studijas kūrėjams tenka nukeliauti ilgą drąsos kelią. Tuo įsitikino ir įtikino aplinkinius Nacionaliniame Kauno dramos teatre vykusio konkurso „IDėja 2019“ finalo dalyviai: režisierė Uršulė Bartoševičiūtė, kompozitorė Juta Pranulytė, scenografė, kostiumų dailininkė Radvilė Kisieliūtė, šokio trupės „Nuepiko“ nariai.
Idėjų generatoriai
Konkurso nugalėtoja Uršulė Bartoševičiūtė, pristačiusi publikai ir komisijai eskizą pagal E. Limonovo pjesę „Mirtis policijos sunkvežimyje“, prisipažino: šiuo metu jos galvoje generuojamos dar 3-4 idėjos. „Trys labai konkrečios, viena – abstraktesnė. Labai nedaug dirbu ne su pjesėmis, bet dabar bręsta noras dirbti su platesnėmis idėjomis, pavyzdžiui, galvoje sukasi vienas biblinis siužetas. Kas mene yra idėja? Vyksta minčių kristalizacijos procesai – gali užsikabinti už pjesės, literatūros, muzikos, vizualiųjų menų, kasdienybės. Mintys sukasi amžinai“, – sakė intensyvų kūrybinį laikotarpį išgyvenanti kūrėja.
Kontraversiško rusų autoriaus pjesę, kurios ištrauką „IDėjos“ konkursui, U. Bartoševičiūtė sako radusi atsitiktinai. „Pjesę radau statydama bakalauro darbą pagal A. Škėmos pjesę „Pabudimas“ – ieškojau pjesės apie kalėjimą. Kalėjimų kultūra aš domiuosi jau ketverius metus ir kartais šiek tiek liguistai. Man atrodo, kad mes esame pakankamai civilizuoti sukurti kažką geriau, pasiūlyti kalėjimo alternatyvą, – pasakojo menininkė. – E. Limonovo pjesę nagrinėju pusantrų metų ir, kai pamačiau „IDėjos“ kvietimą, norėjau kelti būtent šitą temą, kuri man atrodo labai sociali ir politinė.
Menininkei svarbi ne tik kūrinio idėja, bet ir jos autorius. „E. Limonovas – kontroversiška ir labai ekstravagantiška asmenybė. Aš už tai, kad mene dominuotų asmenybė. Mano nuomone, mūsų visuomenė yra pakankamai brandi, ji jau gali „kalbėtis“ su autoriais, kurie yra labai nepatogūs. Limonovo pažiūros yra fašistinės, bet jis yra puikus menininkas“,– savo pasirinkimą dėstė U. Bartoševičiūtė. Eskizą su Uršule kūrė aktoriai Pijus Narijauskas, Eglė Mikulionytė, Dovydas Pabarčius ir Artūras Sužiedėlis, kostiumų dailininkė Liucija Kvašytė, kompozitorė Marija Paškevičiūtė.
Kūrybinių idėjų stygiumi nesiskundžia ir kompozitorė Juta Pranulytė. „Sunku įvardinti skaičių, bet žinau su kokiais ansambliais norėčiau dirbti, turiu garsų ir vaizdinių idėjų. Po „IDėjos“ konkurso norėčiau įgyvendinti projektą su judesiu. Džiaugiuosi, kad teatras įsileido ir kitų sričių menininkus. Man, kompozitorei, tenka dirbti koncertų salėse su ansambliais. Tad šis projektas buvo intensyvi kūrybinė stovykla, o teatras – nauja kūrybinio darbo patirtis“, – reziumavo gyvo garso ir judesio eskizą „Žemės“ kartu choreografe Ema Senkuviene ir perkusininku Džiugu Daugirda pristačiusi menininkė.
Jaunų menininkų kelias į sceną
Jaunųjų menininkų kelias prasideda diplominiais darbais mokymosi įstaigose. O kas toliau? „Jaunų režisierių kasmet vis daugėja – pastaraisiais metais akademija išleido kelis jų pliūpsnius, tad mes atsiduriame labai keistame lauke. Tiesa, jis geresnis negu buvo anksčiau – mes galime rašyti projektus patys, kalbėtis su teatrų vadovais, tai drąsos kelias – reikia praeiti nedrąsumo kelią,“ – vardino juo einanti Uršulė Bartoševičiūtė.
Londono menų akademijoje kostiumo magistro studijas neseniai baigusi Radvilė Kisieliūtė dar tik pratinasi gimtinėje, tad jai svarbu susipažinti su bendraminčiais partneriais, režisieriais ir kitais kūrėjais. „Repetuodama eskizą „Eglė Žalčių karalienė“, kuriame centrinė ašis tenka kostiumui ir jo transformacijai, supratau, kad man reikalinga režisieriaus pagalba. Šį kartą kūrybiniame procese dalyvavo ir padėjo aktoriai Inga Mikutavičiūtė, Martyna Gedvilaitė, Gintautas Bejeris ir choreografė Saulė Noreikaitė“, – pasakojo menininkė.
Ne vieną kūrinį ir muzikinį projektą sukūrusi Juta Pranulytė įvardino tris pagrindinius idėjų kelius į sceną. „Sulaukiu užsakymų sukurti muzikinį kūrinį iš festivalių, teatrų, ansamblių. Pati inicijuoja projektus. Trečias būdas – įvairios platformos kaip ši, kūrybinės dirbtuvės, kuriose tenka susitikti su kitais kūrėjais, atlikėjais,“ – vardino kompozitorė.
„Klausimas, kaip jaunam režisieriui ateiti į teatrą prilygsta vištos ir kiaušinio klausimui – kodėl vadovas mane turėtų pakviesti statyti, jeigu jis nematęs nei vieno mano darbo profesionaliame teatre; kaip man įrodyti ne tik savo meninį potencialą, bet ir gebėjimą dirbti didžiulėje komandoje? O kaip man pastatyti spektaklį profesionaliame teatre, jeigu į jį aš dar nekviečiama? Uždaras ratas. Atsakymo neturiu, tik palinkėjimą žvilgtelėti į jaunus žmones“, – samprotavo. U. Bartoševičiūtė.
Režisieriui darbas valstybiniame teatre yra velniškai svarbus, nes tai yra kolektyvinis menas. Spektaklis kuriamas paraleliai su scenografijos ir kostiumų dailininkais, techniniu personalu, su rūbininkais ir valytojomis. Su visais reikia turėti kontaktą. Nėra paprasta atsidaryti savo teatrą, suburti komandą, rasti biudžetą. Namų kūrybai mes ieškome ir mums jie labai svarbūs, tačiau tuo pačiu metu norime išsaugoti savo nepriklausomybę. Mano karjeros etape darbas profesionaliame teatre yra labai svarbus, čia įgaunu esmines profesines patirtis“, – sakė kūrėja.
Konkurso finaliniame ketverte žiūrovai išvydo ir scenos profesionalus, šokio trupę „Nuepiko“. Vienas trupės narių, choreografas ir šokėjas Marius Pinigis sakė, jog šokio eskizą „Perkaitimas“ pradėjo statyti 2017 m. pavasarį: „Plano konkursui ruoštis nebuvo. Spektaklis kalba apie greitą laiką, tai nesirinkome termino, kuriam jį norėtume pabaigti. O tada pasirodė kvietimas į konkursą. Mūsų pirmasis darbas „Ground Zero“ kalbėjo apie jaunąjį menininką ir jo vietą mūsų mieste, laisvą nepriklausomą menininką. Tas darbas tęsia mintį, kad vietų, kur galima šokti mūsų mieste yra mažai, tad galimybė bendradarbiauti su NKDT yra puiku. Nesame naujokai, galime pasiūlyti kokybę.“
Naujos kūrybinės jungtys
Konkurso finalą pasiekė keturi skirtingi eskizai: šokio, gyvo garso ir judesio, pjesės, performanso. Įdomu, kad menininkai ne tik vystė savo projektus, bet ir tarpusavyje bendradarbiavo: kompozitorė Juta Pranulytė surinko Radvilės Kisieliūtės performanso muzikos eskizą, choreografė Ema Senkuvienė tapo idėjos „Žemės“ bendraautore ir šokėja. „Jutos visiškai nepažinojau. Pamaniau, kad būsiu tas žmogus, kuris tik prisidės, o proceso metu nusprendėme, kad abu komponentai – judesys ir garsas – bus labai tolygūs. Dirbome ranka rankon, koja kojon. Tokie projektai priverčia išeiti iš komforto zonos ir skatina mesti sau iššūkį. Kūrybinės formos keičiasi, ir iš to daug gauni“, – procesą apibūdino Ema Senkuvienė. Dėl šios sėkmingos kūrybinės partnerystės jau galvojama apie tolimesnį kūrinio „Žemės“ vystymą.
Režisierė Uršulė Bartoševičiūtė akcentavo tarpdiscipliniškumo svarbą: „Teatras atsiveria tarpdiscipliniškumui, ieško alternatyvos, nes mūsų, režisierių, jau nebepakanka. Kanoninio darbo nebepakanka nei aktoriams, nei režisieriams, nei žiūrovams. Plečiasi kiekvieno kūrėjo laukas, o režisierius nebėra tas žmogus , kuris dirba tik su aktoriumi, – šokėjai, grynojo meno kūrėjai šiandien vis svarbesni dramos teatre.“
Skirtingo teatro pojūtį turintys kūrėjai buvo vieningi, jog šis „IDėjos“ konkursas buvo didelė edukacinė nauda, naujos patirtys.
Konkurso „IDėja“ vertinimo komisija Vytauto Didžiojo universiteto Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis, kunigas Artūras Kazlauskas, aktorius Henrikas Savickis, aktorė Vilija Grigaitytė, aktorius Sigitas Šidlauskas, režisierius Povilas Makauskas. Taip pat buvo sumuojami ir žiūrovų balsai.
„IDėja 2019“nugalėtoja paskelbta režisierė Uršulė Bartoševičiūtė ir jos kūrybinė komanda („Mirtis policijos sunkvežimyje“ pagal E. Limonovo pjesę).
Taip pat komisija pasiūlė po Teatro fabriko vėliava kurti koprodukciją su trupe „Nuepiko“. Labai tikimasi, kad į Nacionalinio Kauno dramos teatro pastatymus įsijungs Juta Pranulytė ir Radvilė Kisieliūtė.
Jolantos Garnytės-Jadkauskienės tekstas
Publikuota laikraštyje „Kauno diena“ (2019 06 21 d.)
