Nacionalinis Kauno dramos teatras

Gražus aktorės Milės Šablauskaitės jubiliejus

Šis ruduo Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorei Milei Šablauskaitei dovanoja gražų septyniasdešimt penkerių metų jubiliejų ir 53-iąjį teatro sezoną, įprasminantį kūrybinę veiklą ir gyvenimo patirtį.

Teatro legenda

Aktorė M. Šablauskaitė 1967 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją ir nuo tų pačių metų kuria Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Ilgo kūrybinio kelio metu aktorei teko dirbti su skirtingais iškiliais Lietuvos kino ir teatro kūrėjais: Henriku Vancevičiumi, Jonu Vaitkumi, Gyčiu Padegimu, Jonu Jurašu, Gintaru Varnu, Algimantu Puipa, Raimondu Vabalu ir kitais. M. Šablauskaitė savo talentu, komiškumu bei neblėstančia charizma yra pavergusi žiūrovų širdis ir yra seniausio Lietuvos teatro legenda. Gausiai skaičiuojamas ir į teatro bei kino istoriją įėjęs vaidmenų archyvas: Marija Juozo Glinskio „Grasos namuose“ (1970 m. rež. J. Jurašas), Misis Smit Thorntono Wilderio „Mūsų miestelyje“ (1982 m. rež. G. Padegimas), Kurisienė Manolio Korreso „Senelių namuose“ (1986 m. rež. J. Vaitkus), Senė Semiramidė E. Ionesko „Kėdės“ (1990 m. rež. L. Zaikauskas), Motina Haroldo Pinterio „Kalnų kalboje“ (1991 m. rež. J. Jurašas), Fiokla. N. Gogol. „Vedybos“ (1998 m. rež. V. Tertelis), Ponia Cuker Dea Loher „Nekaltuose“ (2005 m. rež. G. Varnas), Zina. J. Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ (2001m. rež. J. Vaitkus). Ir, žinoma, nepakartojamoji Agota Keturakio „Amerikoje Pirtyje“ (1974 m. rež. V. Lencevičius), kurią matė kelios kauniečių ir visos Lietuvos žiūrovų kartos.

Pastaraisiais metais aktorė džiugina kauniečių širdis savo vaidmenimis: spektaklyje „Astrida“ (rež. Inesa Paliulytė), „Skėriai“ (rež. R. Atkočiūnas) jos įkūnijama motina jaudina ir paliečia kiekvieną spektaklio rodymą. Praėjusį sezoną ji sukūrė naują vaidmenį režisieriaus Gyčio Padegimo spektaklyje „Vėjas gluosniuose“, o šiuo metu repetuoja naujausioje režisieriaus G. Varno premjeroje „Sombras“.

Teatre visi, jaunesni ar vyresni kolegos aktorę vadina Mile arba Miliute. Rodos, nėra abejonių, kaip kreiptis, bet vos tik ranka pradeda rašyti oficialų raštą, iškyla klausimas, nejaugi čia tikrasis aktorės vardas? Juk neretai žmogui tiesiog prilimpa mažybinis ar visai kitas. Tačiau šiuo atveju klaidos nėra. Pase kuo aiškiausiai įrašyta: Milė. Pasirodo, būdama šešiolikos metų, tuomet dar Emilija, kaip ir jos mama, susiruošusi dalyvauti varžybose, iš Vidiškių slidėmis nučiuožė į Ignaliną, užėjo į metrikacijos skyrių metrikų ir išpyškino, jog pasivadinsianti trumpesniu Milės vardu! Taip ją visi kieme, mokykloje šaukė, net ir dienyne buvo tokiu vardu įrašyta. Tą ir užrašė dokumente.

Mylima Agotėlė

Apie garsųjį Agotėlės vaidmenį legendiniame spektaklyje „Amerika pirtyje“ su aktore galima kalbėtis ištisas valandas. Tiek linksmų nutikimų, istorijų per ilgus metus nutikę, visa Lietuva išvažinėta! Galbūt dažnam teatro mylėtojui ji yra komedijinės aktorės etalonas. M. Šablauskaitė prieš penketą metų duotame interviu atviravo: „Šis vaidmuo daug davė, bet kartu ir atėmė“. Iš tiesų. Niekas nesuskaičiavo, kiek vaidmenų jai teko paaukoti, vien todėl, kad gastrolės užtrukdavo ištisą mėnesį, o  dublerės neturėjo. Tik vieną vienintelį kartą dėl nelemto apsinuodijimo, sceną užleido kolegei, nes nebuvo galima atšaukti spektaklio.

Tačiau vieną dieną lemtingą dieną režisierius Linas Zaikauskas pasiūlė Senės Semiramidės vaidmenį spektaklyje „Kėdės“. Nuo tos premjeros niekas neabejojo, kad ši artistė apdovanota ir tragikės talentu.

Savo kūrybiniame kelyje M. Šablauskaitė be netylančių žiūrovų plojimų yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. 1990 m. aktorei įteikta Fortūnos statulėlė už geriausią sezono moters vaidmenį, 2003 m. pelnytas Kauno savivaldybės diplomas už kūrybą, 2003 m. Fortūna už Auklės vaidmenį spektaklyje „Donja Rosita arba Gėlių kalba“ (rež. G. Varnas), 2004 m. jai įteiktas Kauno savivaldybės Santakos garbės ženklas už kūrybinį indelį Kauno miestui, 2006 m. M. Šablauskaitei įteiktas aukščiausias Lietuvos teatro apdovanojimas – Auksinis scenos kryžius už ponios Cuker vaidmenį spektaklyje „Nekalti“ (rež. G. Varnas), tais pačiais metais aktorė už šį vaidmenį pelnė ir Fortūną. 2014 m. Kauno miesto savivaldybė aktorę pagerbė pasidabruotu burmistro J. Vileišio medaliu.

Šiandien Aktorė savo neblėstantį entuziazmą ir patirtį sėkmingai skleidžia jaunųjų kūrėjų tarpe.

Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija ir nuotraukos

Grįžti atgal

Teatro Rėmėjai

Kūrybinė
agentūra

Teatro
Spaustuvė

Teatro Partneriai

informacininiai rėmėjai