Garbingi svečiai ir LR Prezidentas pasveikino su 100-uoju sezonu ir premjera „Sombras“

Pirmąjį premjeros „Sombras“ vakarą, rugsėjo 6-ąją, Didžiosios scenos fojė susirinkusieji svečiai ir ištikimoji teatro publika pasitiko jubiliejinį 100-ąjį sezoną. Tarp garbingų svečių – LR Prezidentas Gitanas Nausėda su ponia Diana, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis su ponia Irena, profesorius Vytautas Landsbergis su ponia Gražina, nacionalinių kultūros įstaigų, Lietuvos teatrų vadovai, kiti garbūs asmenys.

Iškilmingą vakarą svečiams atidaryta dailininko Mindaugo Juodžio darbų paroda, ciklas „Upė teka“. Simboliška, kad darbai gimė perskaičius pjesę „Sombras“ ir iš diskusijų su bičiuliu aktoriumi Dainiumi Svobonu. Pasak M. Juodžio, jo darbai tarsi vizualios tekstų asociacijos, skirtos teatro ir kūrėjo analizės apmąstymui.

Žvelgdamas į garbingą teatro sukaktį, generalinis teatro direktorius Egidijus Stancikas sakė: „Man sunku suvokti, ar prieš šimtmetį, jauni ambicingi kūrėjai sukūrę pirmąjį spektaklį Zudermano „Jonines“ tuomet mąstė, kad kažkas minės šimtąjį sezoną ir labai atsakingai permąstys teatro misiją šiandien. Čia yra susirinkę šiame teatre anksčiau kūrę režisieriai ir visa bendruomenė, visų Lietuvos teatrų, nacionalinių įstaigų vadovai. Tai be galo graži kultūros šventė, mąstanti apie tai, kas tai yra teatras, kuriam mes visi paskyrėme savo gyvenimą.“

Vėliau sveikinimo žodį tarė Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda: „Džiaugiuosi, kad šiame teatre subrendo ir toliau bręsta asmeniškai mano ir žmonos Dianos mėgiami aktoriai. Mes mėgstame jų aktorines išraiškos priemones, balso tembrą, improvizacijas scenoje, – visa tai teikia daug malonumo. Todėl noriu palinkėti visam kūrybiniam ir už techniką atsakingam kolektyvui, kad viskas sektųsi, nes jūsų misija yra labai svarbi – jūsų misija – pateisinti lūkesčius žmonių, kurie susirinkę anapus scenos ir laukia įvykstančio teatro stebuklo. Na, o šitoms tvirtoms sienoms linkiu neskilinėti ir atlaikyti teatro žiūrovų gerų emocijų ir ovacijų audrą.“

Teatro kūrėjus pasiekė ir Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sveikinimas, kuriame teigiama: „Lietuva turi senas ir gilias teatro tradicijas, ją garsina talentingų režisierių, aktorių, kompozitorių ir scenografų darbai, sukurti įsimintini spektakliai, legendiniai vaidmenys. Tikros emocijos, ekspresijos, gyvas žodis ir įtaigus vaizdas prikausto žiūrovų dėmesį, verčia pajusti nepaprastą meno jėgą. Nuoširdžiai sveikinu visą Nacionalinio Kauno dramos teatro kolektyvą ypatingo 100-ojo sezono proga ir dėkoju už Jūsų reikšmingą indėlį į Lietuvos kultūros puoselėjimą, aktorinio meistriškumo etaloną ir aktyvią edukacinę veiklą. Linkiu Jums visiems naujų idėjų ir kūrybinių pergalių Lietuvoje bei tarptautinėje scenoje.“

Pasibaigus spektakliui „Sombras“ kūrybinę komandą pasveikino gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis. „Pasak spektaklio personažo, „aš pilnas sopulių“, kurie yra ir jūsų sopuliai. Spektaklyje daug sentencijų, kūrinys labai intelektualus, sutelktas iš svarbių tekstų ir vertas apmąstymo. Teatro sopuliai yra prasmingi. Teatras, kokį mes čia matome, neturi ribų. Negali pasakyti, kur baigiasi teatras, o kur yra gyvenimas. Spektaklyje veikia personažas Režisierius. Spektaklio režisierius G. Varnas mano, kad jis yra režisierius, nors gali būti, kad jis yra Personažas. Kas tie Personažai? Kas juo pasiuntė į šitą sceną, apskritai į gyvenimą? O kas mus visus pasiuntė pabūti personažais? Žvelgiant iš šito taško, gali manyti, kad pasaulyje yra šeši milijardai personažų, kurie vis dar ieško autoriaus. Ir nežinia, kuo tai gali baigtis, nes autoriui gali nusibosti toks nesusigaudymas: neranda kelių, autoriaus, atsakymų. Gal taip ir turi būti?..

Spektaklis „Sombras“ kalba apie senus, fundamentalius, gražius dalykus. Jame yra darbo, minčių, idėjų, vaizdų, muzikos dermė. Gal ne viską pavyko išgirsti iš pirmojo karto, bet ką girdėjau, įsidėmėjau. Tai irgi yra dėsnis – teatro meno, muzikos – negali visko girdėti. Jeigu pasiseka tos pačios simfonijos pasiklausyti penktą, dešimtą kartą, tai girdi daugiau negu pirmąjį. Pirmas kartas gali būti pritrenkiantis ne detalėmis, bet visuma. Ta visuma yra tai, ką verta atsiminti, kas turi ilgai gyvuoti, kad žmonės eitų, norėtų suprasti, išgirsti ir permąstyti. Kaip Mažvydas pasakė: „Imkit mane ir skaitykit, ir tatai skaitydami permanykit.“ Čia yra ką permanyti, už tai labai ačiū. Tegul šis kūrinys gyvuoja““, – reziumavo profesorius.

Kiti spektaklio rodymai – spalio 17, 18 d. ir lapkričio 13 dieną. Šis rodymas – su titrais anglų kalba!

NKDT informacija

Paspaudę šią nuorodą galite peržiūrėti ir atsisiųsti  nuotraukų.

Andriaus Staniulio ir Aliaus Koroliovo, Egidijaus Stanciko nuotraukos