Finalinė konferencija – kas mus jungia?

Lapkričio 20 d. POST galerijoje festivalio dalyviai rinkosi į apibendrinimo diskusiją. Svečius su šiuolaikine Lietuvos dramaturgija ir paskutinių metų proveržiais teatro padangėje supažindino teatro kritikai Kristina Steiblytė ir Andrius Jevsejevas.

Kristina Steiblytė pristatė nepriklausomas trupes ir kūrėjus, reprezentuojančius šiuolaikinį Lietuvos teatrą: trupės iš Klaipėdos 459 spektaklį  „Meile, don’t stop“  ( jis rodytas festivalyje), režisierės Karolinos Žernytės Pojūčių teatro spektaklį „Akmuo. Vanduo. Geluonis“,  operą „Geros dienos!“ (libreto autorė Vaiva Grainytė, kompozitorė Lina Lapelytė, režisierė ir scenografė Rugilė Barzdžiukaitė ), šiuolaikinio šokio trupės iš Klaipėdos  „Padi dapi Fish“ performansą „Dior ir Moscow“, taip pat jų  šokio spektaklį-ekskursiją „Keliaujančios bažnyčios“ bei   kolektyvą „Stage Strangers“ (Paulius Tamolė, Mantas Stabačinskas, Sigita Ivaškaitė).

Teatro kritikas A. Jevsejevas apžvelgė lietuvių dramaturgijos padėtį nacionaliniuose šalies teatruose. Statistika labai kukli – daugumos teatrų repertuaruose vienas, ar du spektakliai. Kaip vieną iš priežasčių, Andrius įvarijo nepasitikėjimą jaunais, nežinomais autoriais, režisierių nenorą bendradarbiauti su pradedančiais dramaturgais. Tačiau yra ir išimčių –  Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas“ sėkmingai rodomas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, taip pat Rygos nacionaliniame ir Estijos miesto teatruose.

Diskusijos-konferencijos moderatorius  Didžiojo universiteto teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis pakvietė aptarti pagrindines pranešėjų mintis ir paanalizuoti, ką gi daryti, kad nacionalinės dramaturgijos pastatymų būtų daugiau Lietuvos, o taip pat Latvijos ir Estijos teatruose, ypač valstybiniuose. Dramaturgas iš Estijos Paavo Piik išreiškė mintį, kad tą paskatintų Kultrūros ministerijų programa, numatanti vieno, dviejų nacionalinių  pastatymų finansavimą teatruose. E. Klivis reziumavo, kad tokio modelio laikosi Prancūzija, skirdama tam tikrą kvotą nacionalinei kino produkcijai.

Šios ir kitos trijų Pabaltijo šalių teatrų diskusijos vyks ir ateityje. Kitais metais „Baltijos šalių teatrų festivalis“ bus rengiamas  Latvijoje.

Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija

Donato Stankevičiaus nuotraukos