Festivalio NERK Į TEATRĄ 2015 dalyvių įspūdžiai
Mintimis apie teatro atradimus dalijasi ilgametė Kauno „Saulės“ gimnazijos dramos studijos vadovė bei aktorė Lili Laucevičienė bei jos buvę ir esami mokiniai, kurie lankėsi festivalyje „Nerk į teatrą“.
Lili Laucevičienė: „Praeitais metais festivalyje šalia kitų įsimintinų renginių vyko ekskursijos po teatro erdves. Moksleiviai susipažino su butaforijos gamyba, sužinojo, kaip aktoriai ruošiasi spektakliui, kaip atrodo užkulisiai, scenos įranga, grimo paslaptys, taip pat dalyvavo režisūrinėse dirbtuvėse. Spektaklių žiūrėjimas, jų analizavimas, susitikimas su profesionaliais menininkais bei pratybos, lavina moksleivių vaizduotę, jų kūrybiškumą, praplečia akiratį. Įvairių teatro meno formų įtaką jaunimui gražiai apibendrina studentai buvę mūsų dramos studijos dalyviai. Kai kurie iš jų ir baigę mokyklą dar vaidina mūsų mokykliniame teatre. Labai džiaugiuosi, kad yra tokios galimybės susipažinti su teatro meno įvairiomis formomis. Mokiniai kas kartą parsineša iš ten naujų įspūdžių, pritaiko juos repeticijose. Nuoširdžiai dėkoju festivalio „Nerk į teatrą“ organizatoriams. Sėkmės.“
Mokinių įspūdžiai:
Tomas (2A kl.): „Man patiko butaforijos gamybos cechas. Buvo įdomu sužinoti, kaip daromas rekvizitas spektakliui. Labai įdomu pamatyti, kaip iš nieko atsiranda stebuklai. Tame ceche buvo ir dažomos dekoracijos. Viskas kvepėjo dažais. Papasakojo, kaip jos liftu nuleidžiamos į sceną. Vėliau viską matėme spektaklyje „Mechaninė širdis“ ir jau žinojome, kaip juos pagamino.“
Edvinas: „Butaforijos gamybos ceche man patiko tai, kiek įdomių idėjų įgyvendina menininkas, darydamas rekvizitą. Pvz. darant skrybėles – kokia svarbi spalva, forma, o dar jos turi atrodyti senos, nutrintos…“
Augustas (2C kl.): „Pamatėm sceną iš viršaus. Negalvojau, kad scenoje toks didelis aukštis, tiek daug šviestuvų. Sužinojau apie spektaklio apšvietimą. Režisūrinėse dirbtuvėse įdomu
buvo paklausyti režisieriaus V. Bareikio. Labai įdomi asmenybė.“
Gintarė (4B kl.): „Festivalis „Nerk į teatrą“ – kasmetinis atotrūkis nuo mokslų ir kasdienių darbų. Organizuojamuose renginiuose mums teko apsilankyti ne kartą, tačiau labiausiai apsidžiaugiau režisūrinėmis dirbtuvėmis su Vidu Bareikiu. Norėjosi susitikti su šiuo režisieriumi, nes buvau mačiusi jo ekspresyvius spektaklius („Kovos klubas“; „Kaligula“). Manau, kad žmogui, besidominčiam apie dramines formas, yra pravartu išgirsti, kokių priemonių imasi jaunasis kūrėjas. Iš kur semiasi idėjų, kaip dirba su aktoriais ir ko siekia savo kūryba? Būtent ši paskaita padėjo atsakyti į šiuos klausimus ir geriau suprasti kūrybinio darbo procesą. Ne mažiau patiko dirbtuvių kulminacija – per akimirką sukurta kelių dalyvių improvizacija su režisūriniais elementais. Dar kartą įsitikinau, kad šie renginiai – geriausia pažintis su šiuolaikinio teatro veikla, užkulisiais ir kūrėjais. Juk teatras yra nuostabi terpė, leidžianti kas kartą atrasti save iš naujo! Džiaugiuosi šio festivalio sklaida, kuri kasmet vis platesnė ir įdomesnė. Viliuosi, kad vis daugiau žmonių surizikuos drąsiai panirti į teatro vandenynus, suteikiančius galimybę kultūringai ir kūrybingai praleisti laiką!“
Kamilė (4A kl.): „Man teatras – tai realus iliuzijų pasaulis, kuriame gali įkūnyti bet kokį vaidmenį, augti kaip asmenybė ir įgyti nuostabiausių emocijų, kurių nepatirsi pilkoje kasdienybėje“.
Miglė: „Teatras – tai galimybė pažinti save ir suprasti gyvenimo spalvas.“
Lukas: „Teatras – tai dvasios turtų lobynas. Tai švaru, nesutepta… Teigiu ne tik kaip žiūrovas, bet
ir aktorius mėgėjas.“
Kauno „Saulės“ gimnazijos dramos studijos vadovė bei aktorė Lili Laucevičienė su savo auklėtiniais
