Dramos teatre laukiami žiūrovai su klausos negalia
Matyti, bet negirdėti, ką scenoje kalba aktoriai, – ši aplinkybė atitolindavo arba visiška atskirdavo žiūrovus su klausos negalia nuo profesionalaus teatro. Šių metų lapkričio 11 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko spektaklis pritaikytas žiūrovams su klausos negalia – jis rodytas su specialiai tam paruoštais titrais.
Pirmasis bandymas – spektaklis su vertimu į gestų kalbą
Pagal 2005–2017 metų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis Lietuvoje gyvena 5691 visiškai kurčias ir apie 20 000 neprigirdinčių asmenų, iki šiol neturėjusių, arba turėjusių ribotas galimybes naudotis profesionalaus teatro paslaugomis. Kadangi Nacionalinio Kauno dramos teatro viena iš veiklos prioritetų krypčių yrami scenos meno pritaikymas žmonėms su negalia, buvo kreiptasi į kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų organizacijas su konkrečiu pasiūlymu – pritaikyti spektaklį šiai socialinei grupei. Sulaukus entuziastingo pritarimo, pirmasis kurčiųjų bendruomenės apsilankymas pilnaverčių žiūrovų teisėmis Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko praėjusių metų vasarį. Tuomet kartu su Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos atstovais ir Kauno gestų kalbos vertimo centro vertėjais pavyko įgyvendinti spektaklio „Aušros pažadas“ pagal Romain Gary romaną rodymą (rež. A. Sunklodaitė) su vertimu į gestų kalbą. Šį spektaklį Rūtos salėje žiūrėjo 60 narių iš Kauno ir Klaipėdos kurčiųjų bendrijų.
Tąkart patirta daug teigiamų emocijų, tačiau rengėjai susidūrė su nemenkais iššūkiais: reikėjo nemenkų vertėjų pajėgų, o pasiruošimo procesas buvo ilgas, – vertėjai žiūrėjo spektaklį teatre, vaizdo įrašuose, o vyksmo metu stengėsi perteikti ne tik mintį, bet ir herojų emocijas. Teatralams taip pat teko adaptuoti spektaklio mizanscenas, vaidybinėje aikštelėje surandant tinkamą vietą vertėjams, juos apšviečiant prožektorių šviesa. Patys klausos negalią turintys žiūrovai taip pat turėjo pastabų, jog buvo per sudėtinga vienu metu stebėti pailgoje Rūtos salės scenoje vykstantį veiksmą ir scenoje stovinčias gestų kalbos vertėjas. Dėl šios priežasties pasirinkta kita alternatyva – spektaklio rodymas su titrais, kurie Nacionaliniame Kauno dramos teatre nebuvo naudojami dėl įrangos trūkumo. Pasitarus su Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos bei Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro atstovais, pasirinktas Didžiosios scenos spektaklis „Gentis“ pagal I. Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“, kuris parodytas lapkričio 11 dieną.
Titravimo įrangai – rėmėjų pagalba
Įgyvendinant šį projektą buvo reikalinga speciali titravimo įranga ir ekranai. Kadangi teatras nebuvo pajėgus įsigyti brangią modernią įrangą, kreiptasi į privačius rėmėjus. Atsiliepė Kauno Tauro LIONS klubas, taip pat parėmė UAB „Kesko Senukai“ ir visi geranoriškai teatrui ir šiam projektui skyrusieji 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Titravimo įrangos užsakymu ir montavimu teatre pasirūpino UAB „Audiotonas“. Pasak Kauno Tauro LIONS klubo prezidento Arimanto Gudaičio, išgirdus teatro viziją apie spektaklių pritaikymą klausos negalią turintiems žmonėms, valdyboje nuspręsta paremti, nes jų organizacijos veikla nukreipta į negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybės gerinimą.
Titrus paruošė VU Kauno fakulteto specialistai
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas turi nemenką patirtį rengiant projektus žmonėms su klausos negalia, o audiovizualinio vertimo studijų programa ruošia specialistus, kurie geba ruošti titrus ir dirbti su specialiomis programomis. Išdėsčius idėją, universiteto atstovai mielai priėmė šį iššūkį. Titrų rengimą kuravo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytoja docentė Jurgita Kerevičienė, titrus ruošė Audiovizualinio vertimo magistrantūros studentė Simona Žukauskaitė. Šie titrai nuo įprastinių skiriasi tuo, kad turintiems klausos negalią perteikiamas ir užkadrinis veiksmas, tai, ko žiūrovai negirdi. Pasak J. Kerevičienės, statistika rodo, kad pasaulyje kas šeštas žmogus turi didesnę ar mažesnę girdėjimo problemą, o vis didesnis įvairių renginių pritaikomumas mažina šios socialinės grupės atskirtį.
Bendruomenė spektaklį įvertino palankiai
Laukiant spektaklio, rengėjai ir organizatoriai jaudinosi, ar titrai patenkins kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų lūkesčius. Ne paslaptis, kad daliai žiūrovų iš kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenės tai buvo pirmasis apsilankymas profesionaliame teatre. Nors spektaklio pabaigoje iškilo techninių nesklandumų, žiūrovai liko patenkinti. Kauno kurčių reabilitacijos centro Meninių gebėjimų lavinimo organizatorė Vida Eskertienė neslėpė naujų potyrių: „Esu labai sujaudinta to, ką pamačiau. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad kada nors ateisiu į dramos teatrą pasižiūrėti spektaklio.“ Pabendravus su kitais spektaklį tą vakarą žiūrėjusiais žiūrovais, paaiškėjo, kad titrai netrukdė stebėti spektaklio vaizdo, o kai kuriems, netgi padėjo geriau suprasti veiksmą. Tokio spektaklio paruošimas nėra vienetinis. Jau planuojamas rodymas kitų metų vasario pradžioje – premjerinė komedija „Moljeras“ pagal Moliere pjesę „Tariamas ligonis“ (rež. Inesa Paliulytė). Šių spektaklių rodymai repertuare bus žymimi ženkliuku T. Norisi tikėti, kad ateityje teatras bus pajėgus sudaryti lygias galimybes lankytis Didžiojoje scenoje rodomuose spektakliuose klausos negalią turintiems žmonėms kaip ir visiems spektakliuose laukiamiems žiūrovams.
Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija
Mariaus Uldukio nuotraukos
