Didžiosios scenos fojė – Algimanto Kavaliūno tapybos darbų paroda

Nuo spalio 22 dienos Didžiosios scenos fojė pasitiks A. kavoliūno darbų paroda „Abstrakcija:ruduo“.

Algimantas Kavaliūnas gimė 1958 m. Intoje, lietuvių tremtinių šeimoje. Grįžus į tėvynę, baigė inžinerijos mokslus buv. Kauno politechnikos institute (dab. Kauno technologijos universitete), vėliau įkūrė privatų verslą, tačiau niekada nenutolo nuo meninės kūrybos: ilgus metus entuziastingai kūrė meninę fotografiją, dalyvavo meno klubų veikloje. Algimantui Kavaliūnui nesvetimas ir trimatis menas – medžio skulptūra, drožyba. Tačiau labiausiai jausmus palietęs ir vidinę būseną išlaisvinęs pomėgis tapo tapyba.

Menininkui artimas abstrakcijos žanras pamažu virto kasdiene saviraiškos priemone, kurioje atsiskleidžia jausmų, išgyvenimų ir emocijų persikeitimas, primenantis mažų, bet reikšmingų detalių šokį drobėje. Dailininkui būdingi spalvingi, ryškūs darbai, dažnai pasižymintys skaidyta, tačiau ritminga kompozicija, kuri žadina žiūrovo vaizduotę.

Parodoje „Abstrakcija: Ruduo“ išvystame kiek neįprastą ramesnį ir santūresnį braižą, kuris primena ne tik rudens koloristiką, bet ir melancholiją, jausmingumą.  Natūralios ochros ir žemės spalvų mozaika užburia besiužečiais kūriniais – čia  akcentuotas žymus autoriaus braižas: šiltuose, abstraktyvių rudens motyvų darbuose nėra pavadinimų, tai sąmoninga dailininko užduotis žiūrovo vaizduotei ir laisvė mūsų interpretacijai.

Lietuviškam rudeniui būdingos spalvos ir išryškinti potėpių kontūrai – asocijuojasi su vėjo plazdenimu drobėse, kurio išraiška sukuria paslaptingą ir ramų motyvą primenantį, jog rudens muzika – pati brandžiausia.

 Menotyrininkė Jurgita Ilčiukaitė