Nacionalinis Kauno dramos teatras

Dorianas

  • Vienos dalies spektaklis Oscaro Wilde‘o gyvenimo ir kūrybos motyvais

Didžioji scena

Kauno pavasaris’72

  • Vienos dalies spektaklis įkvėptas Romo Kalantos protesto

Ilgoji salė

Artėja premjera „Kauno pavasaris’72“, inspiruota Romo Kalantos protesto

Gegužės 13, 14, 15 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro Ilgojoje salėje įvyks premjera „Kauno pavasaris’72“ , – vienos dalies spektaklis įkvėptas Romo Kalantos protesto. Spektaklį kuria režisierius Jonas Tertelis.

Spektaklio dramaturgijos autoriai Jonas Tertelis ir Andrius Jevsejevas. Scenovaizdį ir kostiumus kuria dailininkė Renata Valčik, muziką – kompozitorius Martynas Bialobžeskis, o meninį apšvietimą projektuoja šviesų dailininkas Julius Kuršis. Vaidmenis kuria Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai Martyna Gedvilaitė, Goda Petkutė, Marius Karolis Gotbergas, Saulė Sakalauskaitė, Motiejus Ivanauskas.

„Kauno pavasaris’72“ – tai spektaklis įkvėptas Romo Kalantos ir 1972 m. gegužės vidurio įvykių Kaune, kuomet protesto prieš sovietinę santvarką vardan Miesto sode susidegino 19-metis jaunuolis, o šiam jo pasiaukojimo aktui pavymui nuvilnijo jaunimo pasipriešinimo sovietų valdžios ir jėgos struktūroms banga.

Tačiau spektaklio kūrybinė komanda nesikelia į sovietmetį, nebando atkurti praeities įvykių ir nepasakoja Romo Kalantos istorijos. „Kauno pavasaryje’72“ persipina faktinė medžiaga, išmonė ir šiandieninis žvilgsnis į 1972 metų įvykius Kaune. Spektaklyje keliamas klausimas, kaip šiandieninėje visuomenėje rezonuoja 19-mečio Romo Kalantos aktas, bandoma nutiesti savotišką sąmoningumo tiltą tarp to, kaip pasaulį suvokia dabartinės Lietuvos jaunimas, ir to, kaip priespaudos, įtarumo ir primestos socialinės sanklodos suformuotoje atmosferoje galėjo jaustis ano meto devyniolikametis. Spektaklyje, grįstame kolektyvinės kūrybos principu, analizuojamos ano laikmečio, vadinamojo „Kauno pavasario“, nuotaikos, lūkesčiai ir įtampos, o R. Kalantos ir „kalantinių“ įkvėpta istorija tampa siurrealiu kolektyvinės atminties fragmentu didžiajame Europos ir pasaulio judėjimų dėl išsilaisvinimo paveiksle.

Spektaklio kūrybinė komanda, ruošdamasi premjerai, ieškojo universalių situacijų ir istorijų, leidžiančių jaunai aktorių komandai „čia ir dabar“ kurti emocinių ir socialinių įtampų tarp žmogaus ir visuomenės, tarp individualios raiškos poreikio ir asmens priklausomybės nuo griežtomis bendrabūvio ir santykio su valdžia taisyklėmis paremtos santvarkos kupiną teatrinę realybę. O taip pat – atrasti prasminių sąsajų tarp vadinamojo brežnevinio „sąstingio“ laikų visuomenės ir šiuolaikinio liberalaus vakarų pasaulio, kuriame, regis, mėgaujantis kone nevaržomomis asmeninėmis ir kūrybinėmis laisvėmis, retokai pavyksta mobilizuotis bendram tikslui, visuomenę vienijantiems siekiams ir idėjoms.

„Kauno pavasario’72“ komanda nesiima kritiškai vertinti anuometinės, mūsų tėvų ir senelių kurtos visuomenės, neaukština šiandieninio vakarietiškų vertybių pasaulio, tačiau siekia žaismingai išryškinti paralelę tarp ano meto ir šiandienos Lietuvos visuomenės, veikiamos įvairių geopolitinių, socialinių ir emocinių kontekstų, bei kelia klausimą: ar tikrai R. Kalantos pasiaukojimo aktas ir jo išprovokuoti įvykiai yra vien tik praeitis, ar tikrai istorija kartojasi, ir kokiuose spąstuose sėdi Tu?

Spektaklis – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Bilietai

Gegužės 15 dieną spektaklis pritaikytas miesto svečiams – rodomas su sinchroniniu vertimu iš lietuvių kalbos į anglų kalbą.

2022-ieji – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ ir Romo Kalantos metai.

NKDT informacija

Dailininkės Renatos Valčik maketas

Iš kairės į dešinę: Andrius Jevsejevas, Jonas Tertelis, Renata Valčik

Grįžti atgal

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Kuriame kartu su

Skip to content