Nacionalinis Kauno dramos teatras

Dorianas

  • Vienos dalies spektaklis Oscaro Wilde‘o gyvenimo ir kūrybos motyvais

Didžioji scena

Kauno pavasaris’72

  • Vienos dalies spektaklis įkvėptas Romo Kalantos protesto

Ilgoji salė

Apie JAUDULĮ. Režisieriaus A. Špilevojaus laiškas būsimos premjeros žiūrovams

Režisierius Aleksandras Špilevojus, šiuo metu Nacionaliniame Kauno dramos teatre statantis rusų-lenkų dramaturgo Ivano Vyrypajevo  pjesę „Jaudulys“, kreipiasi į būsimo spektaklio žiūrovus.  

Labas,

Jaučiu stiprų jaudulį rašydamas šį laišką.

Nors šiomis beprotiškomis dienomis jaudulys tapo nuolatiniu visų mūsų palydovu.

Net negaliu įsivaizduoti, kokį nepakeliamą jaudulį jaučia žmonės šiuo metu esantys karo įvykių epicentre. Ir net nesvarbu, kurioje pusėje jie yra. Nes kalbu ne apie beribę baimę ir paniką, kurią iššaukia siaubingas okupantų vykdomas teroras, bet apie jaudulį, gimstantį susidūrus su pačia mirtimi. Su Amžinybe.

Amžinybė – štai kas sukelia tikrų tikriausią jaudulį. Buvau priverstas ją šiemet patirti, kai netekau savo močiutės. Taip pat ją patyriau, kai prieš tai į šį pasaulį atėjo mano sūnėnas ir dukterėčia. Kartais nutinka stebuklas ir prie tos pačios amžinybės aš prisiliečiu teatre ar koncerte, išgyvendamas tai, ką žmonės vadina katarsiu. Kartais tai patiriu paslaptingoje gamtoje ar meditatyvioje maldoje, o kartais tai nutinka kūrybos akimirką ar tiesiog namuose ramiai geriant arbatą su savo mylimu žmogumi.

Tai yra jaudulys.

Jo neįmanoma suvokti protu. Bent jau man tai nepavyksta. Galiu jį tik patirti ir išjausti. Jis mane apvalo, jis priverčia mane pajusti, kad esu gyvas, jis primena, kad niekas niekada nesibaigs.

Taip, baigsis šis mano laiškas, baigsis ši įtempta diena, baigsis šis bereikalingas karas, baigsis mūsų spektaklio repeticijos ir įvyks premjera, po kurios užges teatro šviesos. Mes grįšime namo ir, tikiuosi tuomet netikėtai patirsime savo viduje Amžinybę ir niekada nesibaigiantį visatos Kūrėjo jaudulį dėl kiekvieno iš mūsų likimo. Ir galbūt bent trumpam pajausime, jog viskas buvo ne veltui. Kad viskas tęsis. Galbūt be mūsų. Bet tęsis – Kūryba, Gyvybė, Meilė ir Jaudulys.

Atsisveikindamas su jumis, linkiu nepasiduoti karo sėjamai baimei ir panikai, bet leisti sau patirti Jaudulį ir Gyvenimą.

Iki susitikimo premjeroje,

Aleksandr Špilevoj

P.S. Premjera „Jaudulys“ kovo 18, 19, 20 d. Didžiojoje scenoje

A. Gudo nuotr.

Grįžti atgal

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Kuriame kartu su

Skip to content