Nacionalinis Kauno dramos teatras

Mirgėjimas

  • Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis

Antroji rugsėjo premjera – „Klaros santykiai“

Laikas pristatyti antrąją 96-ojo sezono premjerą – Dea Loher  „Klaros santykiai“. Spektaklio režisierius  – Rolandas Atkočiūnas, premjera – rugsėjo 25, 26, 27 d.  ir spalio 31 d. Rūtos salėje.

Vokiečių dramaturgės Dea Loher vardas gerai žinomas Nacionalinio Kauno dramos teatro publikai. Šio teatro scenoje režisierius G. Varnas pastatė dvi autorės pjeses: „Nekalti“ (2005) bei „Ruzvelto aikštė“ (2007).

Kas toji Klara? Klara puikiai žino, ko ji nenori. Ji daugiau nebenori rašyti naudojimo instrukcijų lygintuvams ir kitiems prietaisams, dar labiau ji nenori įsitraukti į socialinės pagalbos tinklą. Jai reikia atsakymų į klausimus: „Kur aš esu? Kas aš esu? Ko aš siekiu? Ir galiausiai: Ką daryti?“

Ji siekia surasti savo didįjį uždavinį, kuris pateisintų jos būtį. Beieškodama gyvenimo pilnatvės ji susiduria su įvairiausiomis ilgesio ir potroškių formomis, bet dažniausiai jai tenka būti tik projekcija kitų žmonių norams išpildyti. Tie žmonės – tai jos tvarkingoji sesuo Irena, atrandanti savo homoseksualius polinkius, svainis Gotfrydas, smulkus banko tarnautojas, tampantis banko plėšiku ir norintis su ja pasprukti į Afriką, gydytojas, kuris ima jai kraują ir pradeda priekabiauti, anksti į pensiją išėjusi biologijos mokytoja Elizabetė, kuri pavyduliauja savo mylimajam, sendaikčių prekeivis Tomas, kuris vis dėlto nenori jos vesti, ir bevardis kinas, kurio rytietiški suktinukai iš tiesų slepia eilėraštį. Tačiau nė vienas iš jų neketina duoti Klarai užduoties, užpildančios jos egzistenciją, ir padėti surasti jai vietą gyvenime.

(Leidyklos „Verlag der Autoren“ programos ištrauka)

„ Ši pjesė – tam tikra ligos istorija. Šiuo atveju įdomūs ne patys dialogai, o žmonės, kurie juos sako ir priežastys, kodėl jie tą sako. Aktoriai neturėtų susitapatinti su personažais. Tai tam tikros kaukės. Noriu, kad spektaklyje vyrautų Roy Anderssono filmų nuotaika –  šiek tiek siurrealizmo,“ –  kalba spektaklio režisierius Rolandas Atkočiūnas, idėjos realizavimui pasirinkęs intymią Rūtos salę.

„Mane labiausiai domina paprasti, vadinkime, normalūs žmonės, kurie dėl nelaimingo atsitikimo, kaip, pavyzdžiui, avarija patenka į sudėtingą situaciją. „Klaros santykiuose“ persipina socialinė drama ir poetinė vizija. Viena vertus, tai lyg psichologinio pobūdžio tyrimas, kita vertus – humoru persmelktas mūsų visuomenės portretas. Visi šie elementai sudaro šiuolaikinį moralės paveikslą – drama apeliuoja į žiūrovų jausmus ir skatina kritinį mąstymą“, – sako dramaturgė Dea Loher.

Rido Beržausko  spektaklio vizdo siužetas:

Spektaklio scenografas ir kostiumų dailininkas – Artūras Šimonis

Iš vokiečių kalbos vertė Jūratė Pieslytė

 Vaidina: Gabrielė Aničaitė, Inga Mikutavičiūtė, Daiva Rudokaitė, Sigitas Šidlauskas, Inesa Paliulytė, Andrius Gaučas, Ričardas Vitkaitis, Henrikas Savickis, Neringa Nekrašiūtė, Mindaugas Jankauskas, Antanas Kurklietis, Raimonda Šukytė.

Donato Stankevičiaus nuotr.

Grįžti atgal

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Skip to content