Nacionalinis Kauno dramos teatras

Ryšys

  • Mokslinės fantastikos spektaklis

Mirgėjimas

  • Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis

Aktorės Inesos Paliulytės jubiliejinis vakaras

Penktadienio vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre tvyrojo pavasario nuotaika – ryškiais žiedais ir šiltais žodžiais sveikinta teatro aktorė, režisierė ir pedagogė Inesa Paliulytė. Energija ir jaunatviškumu trykštanti kūrėja pasitiko 60-mečio jubiliejų.

Vienoje iš nuotraukų mes matome Inesos rankose vėrinį, Ji taip gražiai jį veria tarsi žemuoges ant smilgos, būdama kur nors pas Gytį (Gytis Padegimas, Red). Juškonyse arba savo sodyboje, bet tas vėrinys, tas grožis neįsivaizduojamas ir neturintis prasmės be teatro – viso gyvenimo dienos turi tą raudoną teatro siūlą, ir tie vaidmenys, kuriems Inesa ruošiasi grimo kambaryje numeriu 229, atspindi įvairiausias nuotaikas. Bet tose nuotaikos visur labai figūruoja jos ranka, ir nežinia, ar ji slepia nuostabą, šiek tiek dengdama lūpas, veidą, ar ta ranka kyla labai prasmingam kryžiaus ženklui. Manau, ji pati vėliau ir atsakys,“ – poetiškai pradėjo jubiliejinį vakarą ir parodos, skirtos Inesos Paliulytės kūrybos keliui, atidarymą Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.

Pirmuosius žingsnius žengusi Juozo Miltinio Panevėžio dramos teatre, vėliau studijavusi GITIS’e, aktorė nesiskyrė su Kauno dramos teatru: kūrė vaidmenis, režisavo spektaklius, rengė literatūrines ir edukacines programas, prisidėjo prie teatro mokyklėlės „Mano teatras“ įkūrimo ir iki šiolei brandina mažųjų vaizduotės pasaulį. Todėl neatsitiktinai 40 metų trunkančią aktorės kūrybinę veiklą įprasmino fotografijos paroda Objektas 229. Parodos pavadinimui pasirinktas aktorės grimo kambario numeris. Kaip ji pati prisipažįsta, – vienintelis nekintantis dalykas jos gyvenime. Fotografijų autorė – kaunietė fotomenininkė Kristina Sabaliauskaitė, fotoobjektyvo kamera fiksavusi aktorės pasiruošimo vaidmenims akimirkas. Idėja fotografuoti aktorę grimo kambaryje sutapo su jos dukros scenografės Kotrynos Daujotaitės užmanymu ir virto gražia bei prasminga dovana.Ačiū Inesai, įsileidusiai mane į tą nežinomą žemę, į tą jos tapsmą objektu. Beje, visos Jos transformacijos – skirtingos. Tyloje važiavome į Panevėžį, tyloje, be grimo buvo rišama skarelė, o aktorės veidas suakmenėjo. Ji buvo pasiruošusi Liudai Hananai. O štai Kaune prieš „Skėrius“ aktorė juokavo, plepėjo, buvo atsipalaidavusi. Vis kitokia, daugiabriaunė ir sunkiai apčiuopiama,“ – sakė K. Sabaliauskaitė.

Muzikinį sveikinimą sukaktuvininkei skyrė Kauno fortepijoninis trio, prisiminimais dalinosi ir linkėjimus siuntė kolegos aktoriai Jūratė Onaitytė, Audronė Paškonytė, Vilija Grigaitytė, Kęstutis Povilaitis, režisierius Gytis Padegimas, Kauno šokios teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė, Kauno miesto Kamerinio teatro direktorė Jurga Knyvienė, klasės auklėtoja ir bičiuliai.

Gytis Padegimas: „Teko daug metų Inesą matyti Emilės vaidmenyje „Mūsų miestelyje“, taip pat „Ilgoje Kalėdų vakarienėje“. Artėjant teatro šimtmečiui dėstosi keista paralelė, gal Inesa nesupyks, bet man atrodo, kas ji čia buvo šimtą metų. Toks archetipas – Ona Rimaitė, Gražina Balandytė… Čia daug nuostabių artisčių, kurios ir prie pečiaus, ir prie svečio, ir su vaiku – dideliu ar mažu… Inesa atėjo iš tos Lietuvos, jos tėtis karininkas, jos mama, močiutė – tas aukštas estetinis suvokimas teatro meno ir gyvenimo, jų supynimas. Ir aš manau, kad ji yra mūsų miesto, teatro ir kultūrinio gyvenimo puošmena, už kurią aš jai esu labai labai dėkingas.“

Jūratė Onaitytė: „Už ką aš tave gerbiu ir myliu, o gal reikia sakyti, už ką mes tave gerbiam ir mylim? Už tai, kad tu nieko niekada nepaliksi bėdoje.“

Birutė Letukaitė: „Inesa – viena iš tų teatro aktorių, kuria tiki kiekvienu žodžiu, kiekvienu galvos pasukimu ir žvilgsniu, tiesiog buvimu scenoje, ir tai nėra taip dažna, nes dabar yra daug kas išmokta, daug amato. Tikra laimė, kad yra tokių aktorių, kuriais tiki besąlygiškai.“

Vilija Grigaitytė: „Kai aš paklausiau, kodėl tu vis dėlto šventi jubiliejų, nes lyg ir nesimėgavai tomis datomis, atsakei, kad pajutai norą padėkoti. Padėkoti, kam? Ir aš noriu padėkoti. Mes, mergaitės, Didžiąją dieną, prisimename mamas, ir nieko geriau nesugalvojau, kaip prisiminti ir padėkoti Inesos mamai, kad ji yra šiame pasaulyje, mūsų gyvenime…“

Auksiniu scenos kryžiumi“ už teatrą vaikams apdovanotai kūrėjai įteikti Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson padėkos raštai. Garbingą Kauno miesto savivaldybės apdovanojimą – tauro statulėlę – jubiliatei įteikė Kauno miesto savivaldybės Tarybos narė Ina Pukelytė, pabrėždama Inesos nuopelną užauginus visą kartą jautrių ir teatrą mylinčių žmonių.

Vakaro pabaigoje sukaktuvininkė prisipažino:„Man labai padėjo Thorntono Wilderio pjesės, tas žinojimas, kad aš ne viena. Pažiūrėkime vieni į kitus taip, lyg tikrai vieni kitus matytume.“

NKDT informacija

Taip pat skaitykite www.15min.lt , www.kaunodiena.lt ir www.zmones.lt

 Alekso Kaminsko nuotraukos

 

 

Grįžti atgal

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Tobulėjame kartu su

Skip to content