Nacionalinis Kauno dramos teatras

Žemė

  • Vienos dalies drama pagal Olhos Kobylianskos romaną

Didžioji scena

Akimirkos ir potyriai iš poetės ir dramaturgės Dovilės Zelčiūtė knygos AUGAU TEATRE pristatymo

Spalio 5d. Nacionalinio Kauno dramos teatro Mažojoje salėje vyko poetės ir dramaturgės Dovilės Zelčiūtės knygos „Augau teatre” pristatymas, kurio jaukią atmosferą kūrė gausus svečių  ir žiūrovų ratas.

Knygos pristatymą pradėjo teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė ir pasidžiaugė galimybe knygą  pristatyti Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kuris yra vienas svarbiausių herojų Dovilės Zelčiūtės literatūrinėje autobiografijoje – „Augau teatre”. Padėkas svečiams ir auditorijai perdavė Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius ir aktorius Egidijus Stancikas. „Tas laikotarpis ir aplinka, kurią aprašė Dovilė, mūsų teatro istorijoje turi aukso puslapį. Teatro žmonėms ši knyga yra ilgesys, nuostabi romantika”, – teigė E. Stancikas.

Dovilė Zelčiūtė buvo pamaloninta žiūrovų ir svečių gretose, atpažinusi teatro aktorių veidus, nors, ir kaip teigė pati autorė, labiausiai jų ir bijojusi. „Kaip sakoma, ko bijai, tam reik pažiūrėt į akis… Tad aš būsiu prisimerkusi”,  –  humoro nestokojo Dovilė Zelčiūtė.

Pristatymo metu vis suskambėdavo muzika, kuri buvo specialiai atrinkta pačios autorės ir reprezentavo Dovilės Zelčiūtės gyvenimo momentus.  Autorė buvo vaikas, kuris degė aistra teatrui ir kurį valdė didelis noras būti jo dalimi. „Noras būti viskuo, nors kažkuo…”, – teigė Dovilė Zelčiūtė.  Jai pavyko, – teatro kolektyvas, matydamas dideles autorės pastangas ir užsidegimą, režisieriaus Mamerto Karklelio spektaklyje  „Dobilėlis penkialapis“ pasiūlė leisti muziką. „Perjunginėjau muziką ir jaučiausi išdidi… Tas didelis noras būti teisėta teatro dalimi…“, – sakė autorė.

Literatūros apžvalgininkas ir poetas Tomas Vyšniauskas teigė, jog knygoje kuriama fikcinė erdvė. „Knygos motyvu aš laikyčiau iliuzijos ir tikrovės ribų nykimą, pasireiškiantį tiek egzistavimu teatro užkulisių, scenos materijoje, ir tiek fantazijos pasitelkimą, siekiant paryškinti kasdienybės spalvas. Spektaklis ir jo kuriama iliuzija neretai tampa prieglobsčiu žmogui, pavargusiam nuo kasdienybės slėgesio“ – reziumavo vakaro svečias. Poetas buvo sužavėtas autorės literatūrine drąsa. Pasak Tomo Vyšniausko, autorė drąsiai neria į nepatogias ir aštrias temas, nenuglaisto jų metaforiškai.

Kino ir teatro aktorė Rasa Samuolytė susirinkusiems skaitė „Vasaros tatuiruotę“, vėliau žaismingai paskaitė dar keletą ištraukų. Po aktorės pasirodymo Nacionalinio Kauno dramos teatro mažąją salę užpildė Giedriaus Kuprevičiaus muzikinis fonas – „Obelų žiedai“ pagal K. Binkio eiles.

Pasisakė ir autorės bičiulė, kolegė rašytoja Aldona Ruseckaitė. „Kaip Dovilė rašo „Augau teatre“, aš rašyčiau „Augau kaime“… Nuvažiavus į kaimą, kaimynės prašydavo manęs parvežti knygą. „Parnešk gražią knygą“ – sakydavo jos. Į žodį „gražią“ tilpo viskas: įdomia kalba ir siužetu, nesunkiai skaitoma, intriguojanti. Perskaičius knygą, galėjau teigti, kad knyga yra „graži“, – juokdamasi tarė rašytoja.

Teatrologė ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Vitalija Truskauskaitė grožėjosi idėja, kaip maži dalykai gali pakeisti žmonių pasąmonę, ir kokią stiprią galią jie turi žmogaus vidinio pasaulio ir jo įsivaizduojamos realybės formavimui.  „Tas atvirumas, su kuriuo Dovilė rašo, yra už ribų, bet ji taip ir gyvena… Ji parašė tai, ką ji pasėmė. Tą kūrybinę galią kurią parodė teatras.“

Paskutinioji pasisakė O. Kuršunovo teatro (OKT) vadybininkė Audra Žukaitytė. Ji teigė nustebusi pamačiusi save Dovilės Zelčiūtės padėkų sąraše. Autorė pripažino, jog rašant knygą, pusiaukelėje buvo suabejojusi, ar rašys toliau, o Audra buvo tas pagrindinis žmogus, kuris pastūmėjo ją tęsti. „Manau, kad šia knyga Dovilė sukūrė savotišką paminklą Nacionaliniam Kauno dramos teatrui, tėvams, o ypač mamai“, – sakė viešnia.

Knygos „Augau teatre“ pristatymo pabaigoje autorė sakė: „Turėjau pereiti visą gyvenimą iš naujo, o tai buvo nelengva. Ką aš atsimenu? Aš nieko neatsimenu… Tuo momentu atidariau Tas duris ir gyvenimas rašė už mane. Būta tų, kurie paklausia:  „Ar tikrai taip buvo?“, o  aš atsakau: „Mano galvoj tikrai!“.

Paskaičiusi keletą ištraukų, autorė svečius nudžiugino dovanėlėmis – sumuštinių dėžutėmis ir duona. „Jeigu būtu gyva mama ir važiuotų į gastroles, ji būtinai pasiimtų sumuštinių“.

Parengė Neda Mickutė

Knygą išleido „Vagos“ leidykla

Emos Dabrilkaitės Vimbaraitės nuotr.

Pristatymo akimirkos:

 

Rasa Marcinkevičiūtė ir Vitalija Truskauskaitė

Dovilė  Zelčiūtė ir gerbėjai 

Skaito Rasa Samuolytė

Belaukiant autografo

Grįžti atgal

Teatro Steigėjas

Teatro Rėmėjai

Teatro Partneriai

informaciniai rėmėjai

Kuriame kartu su

Skip to content