95-ojo sezono apžvalga! (video)
Nacionalinio Kauno dramos teatro sezonas jau skaičiuoja paskutinius kūrybinės sulos lašus ir ruošiasi patiekti naujus kūrybos vaisius teatro išalkusiems žiūrovams. Norint kurti naują teatrinį meniu, pravartu apžvelgti tai, ką teatras siūlė pastarąjį sezoną – premjerų įvairovė išties atliepė įvairiausių žiūrovų skonius bei skatino įvairiapusišką pažinimą kultūros lauko kontekste.
2014 m. rugsėjo 25 d. teatras iškilmingai pristatė 95-ąjį sezoną Jono Jurašo režisuotu spektakliu „Barbora“. Autentiškos istorijos aromatas, šiuolaikiškumo atspindžiai, išskirtinė karalienės figūra bei ją apsupusių personažų vaidybos tikrumas įrodė, kad metraščiuose užfiksuota istorija gali būti atskleista ir XXI amžiuje. Ant šachmatinio padėklo susitinka mirtis ir gyvenimas, tikrovė ir vizija, kūryba ir istorija.
Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Tiketa“ bei Nacionalinis vėžio institutas inicijavo akciją: perkant bilietą į spektaklį „Barbora“, žiūrovai prisideda prie būtinos ir pirmosios Lietuvoje vakuuminės krūties biopsijos įrangos įsigijimo. Taigi, spektaklis „Barbora“ skatina ne tik matyti ar jausti, bet ir mąstyti, plėsti savo žmogiškumo trajektoriją.
Žmogiškumo tema neatsiejama ir nuo antrosios teatro premjeros – Agnės Sunklodaitės spektaklio „Aušros pažadas“, rampos šviesą išvydusio spalio 4 d. Aktorių Jūratės Onaitytės ir Sigito Šidlausko duetas scenoje sukuria nesuvaidinto, stipraus, šilto, nepakeičiamo ir nenugalimo Motinos ir Sūnaus ryšio įspūdį.
Spektaklyje atskleidžiama vilties, tikėjimo ir jautrumo tema VU KHF Kultūros vadybos IV kurso studenčių bei NKDT iniciatyva įgavo materialų pavidalą – sukurtas spektaklio audio įrašas, skirtas akliesiems ir silpnaregiams. „Aušros pažadas“ – spektaklis, kuriame susipina kasdieniškos problemos ir tikėjimas geresniu rytojumi, ieškojimas savęs kūryboje ir pažadas motinai ja amžinai rūpintis.
94-ojo gimtadienio proga gruodžio 19 d. Gintaras Varnas įteikė teatrui neeilinę dovaną – spektaklį „Biografija: vaidinimas“. Tai spektaklis spektaklyje, gyvenimo repeticija, kurioje atsiskleidžia žmogaus egzistencijos sudėtingumas. Susiduria utopinė biografijos pakeitimo galimybė ir realybė, atnešanti neišvengiamų klaidingų pasirinkimų ir poelgių virtinę. Už visa tai būtų galima kaltinti likimą, tačiau žmogus pats yra atsakingas už kiekvieną savo sprendimą, nenuginčijamai paliekantį pėdsaką jo ateities posūkiams. Spektaklis nenurodo kiekvieno žingsnio pasekmių – jis tik pateikia retorinį klausimą: „Jei turėtum galimybę pakeisti savo biografiją, ką darytum kitaip?“. Režisierius kartu su kūrybine komanda neliko nepastebėtas Auksinių scenos kryžių komisijos – garbingiausieji šalies apdovanojimai įteikti pagrindinį veikėją įkūnijusiam Dainiui Svobonui ir režisieriui G. Varnui.
Paskutinioji sezono premjera – sausio 31 d. Artūro Areimos „Mechaninė širdis“. Šio spektaklio pagrindinis išskirtinumas – originali vizualinė išraiška bei siekis į vaikus žiūrėti kaip į būsimus suaugusius žiūrovus, kuriems banalūs humoristiniai personažai ir linksmos dainelės nėra įdomus objektas. Spektaklyje kalbama apie svarbius dalykus bet kokio amžiaus žmogui – pirmąją meilę ir visuomenės žiaurumą. Ši istorija kupina meilės, nuoširdumo, tikrumo, baimės ir širdį žeidžiančių prisiminimų, įrodančių, kad net taip išaukštinama vaikystė nėra sudaryta iš šilko ir pastelinių spalvų. Ką reiškia buvimas kitokiu ir kodėl visuomenė atstumia tokį žmogų? Ką reiškia mylėti, kai tau aplinka nurodo, jog to negali patirti? „Mechaninė širdis“ – visiems, kurie nebijo pažvelgti į save ir visuomenę.
NKDT 95 – ajame sezone – skirtingos režisierių kartos ir jų režisūrinės estetikos, istorijos ir spektaklių tematikos. Juos vienijanti grandis – vertybių paieška šiandieninėje visuomenėje. Paieškos pobūdžiai skirtingi – sukuriant istorijos ir dabarties sintezę, atskleidžiant motinos ir sūnaus ryšio gelmę, nurodant individo biografijos pakeitimo negalimumą ar kalbant apie visuomenės ydas iš vaikystės skaudulius patyrusio žmogaus perspektyvos.
Plačiau – Rido Beržausko video apžvalgoje :
