,,Kauno asamblėjoje“ – unikalus pokalbis visuomenę skaldančiais klausimais

Kalbėjosi „Kauno dienos“ žurnalistė Gintarė Vasiliauskaitė

Ar šiuolaikiniame pasaulyje gebame išklausyti vienas kitą? Kaip elgtis, susidūrus su priešinga mūsų įsitikinimams nuomone? Stengtis įrodyti savo tiesą, o gal su oponentu paieškoti bendrų sąlyčio taškų? Į šiuos klausimus bando atsakyti Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Kanados teatro ,,Porte Parole“ bendras projektas ,,Kauno asamblėja“, įtrauktas į Kaunas 2022 pogramą.

Galimybė būti išgirstiems

Vasarį Kauno auditorijai bus pristatytas unikalus spektaklis, kuris dokumentiniu žvilgsniu pažvelgs į Lietuvoje kylančius aštrius debatus. Dar rugsėjo mėnesį Kaune pirmą kartą apsilankė spektaklio kūrybinė komanda iš Kanados. Į specialią vakarienę buvo pakviesti keturi skirtingų ideologinių požiūrių kauniečiai. Vakarienės metu jie diskutavo labiausiai Lietuvos visuomenę skaldančiomis temomis. Pokalbis buvo įrašytas, o spektaklio metu aktoriai atkurs realiai vykusią diskusiją, ir įkūnys joje dalyvavusius žmones. ,,Asamblėjos“ projektą ,,Porte Parole“ teatras jau yra vykdęs keturiose skirtingose vietose. Monrealyje (Kanada), Miunchene (Vokietija), Merilende (JAV) ir San Paule (Brazilija) aštriai diskutuota šių šalių visuomenėms svarbiomis temomis. Kadangi Kanadoje buvo sukurti du skirtingi spektakliai, Kauno auditorijai pristatoma ,,Asamblėja“ yra šeštasis kanadiečių komandos projektas. Pasak spektaklio kūrėjų, jame liečiamos temos kiekvieną kartą skiriasi, nes skirtingose šalyse vyrauja vis kitoks politinis kontekstas, jų visuomenėms svarbūs skirtingi klausimai.

Artėjant neeilinio spektaklio premjerai, jo kūrėjai: režisierius Chrisas Abrahamas, dramaturgai ir aktoriai Brettas Watsonas bei Alexas Ivanovicius, atskleidė daugiau detalių apie projektą. Anot pašnekovų, spektaklio idėja dar 2016-aisiais kilo ,,Porte Parole” teatro vadovei Annabel Soutar. Dramaturgė nusprendė, kad būtų įdomu patyrinėti amerikiečių nuotaikas D. Trumpui nusprendus tapti kandidatu į prezidentus. Tad B. Watsonas ir A. Ivanovicius nuvyko į kaimyninę šalį. Viešėdami JAV, aktoriai pasikalbėjo su abi puses palaikančiais amerikiečiais, domėjosi jų nuotaikomis ir baimėmis. ,,Grįžę supratome, kad kurti spektaklį apie D. Trumpą nėra labai įdomu. Tačiau išties įdomia ir neišsemiama tema yra politinė poliarizacija visuomenėje. Taip ir gimė ,,Asamblėjos” idėja. Tai – spektaklis, kurio metu realūs, paprasti žmonės išsako savo nuomonę ir diskutuoja su kitokį požiūrį turinčiais asmenimis. Jo metu suteikiama galimybė išgirsti kitą ir pačiam būti išgirstam.”, – idėją nusakė B. Watsonas.

Domina sovietinė praeitis

Rugsėjį atvykę į Kauną, kanadiečiai paprašė vietos aktorių paieškoti galimų pašnekovų, kurie atspindėtų kraštutinius požiūrius į visuomenei aktualias temas. Tapti projekto dalimi sutikę aštuoni kauniečiai sudalyvavo dviejose vakarienėse. Penkias valandas trukę pokalbiai buvo įrašomi, o tada komanda nusprendė, kuris scenarijus labiau tiktų teatro scenai. Kaunui skirtos ,,Asamblėjos“ metu buvo aptarti Stambulo konvencijos, smurto, pabėgėlių krizės, moterų ir LGBTQ teisių, kartų konfliktų klausimai. ,,Ieškojome paprastų, eilinių žmonių, kurie turi savo nuomonę, bet galbūt ne visada gauna progą išsisakyti. Šiam projektui niekada nesirenkame žymių ar įtakingų asmenų. Svarbu, kad žmogui aptariama tema būtų aktuali, realiai liestų jo gyvenimą. Daug dėmesio skyrėme Kaune vykusioms LGBT eitynėms, kurioms miesto meras nenorėjo suteikti leidimo – atskleidė A. Ivanovicius. – Savo požiūrį išsakė tie, kuriems tokios eitynės yra nepriimtinos, taip pat tie, kurių gyvenimą tiesiogiai liečia LGBT žmonių diskriminacija.“

Vakarienes moderavo du Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai. Jie prižiūrėjo situaciją, kad dalyviai nepamirštų diskutuoti pagarbiai. Pasak B. Watsono, bandymų vienas kitą įžeisti nepasitaikė, tačiau karštų diskusijų ir ginčų išties būta. ,,Konflikto mes visai nebijome. Atvirkščiai – manome, kad tai labai reikalinga. Esame įsitikinę, kad ribų neperžengiantis konfliktas gali padėti persvarstyti savo paties poziciją, ir galiausiai pasiekti bendrą sutarimą.“, – sako jis.

Projekto metu kūrėjai nemažai dėmesio skyrė ir sovietinei Lietuvos praeičiai. Juk ji turi nemažai įtakos klausimams, dėl kurių mūsų visuomenė nesutaria šiandien. Sovietinio laikotarpio traumos ir efektai ypatingai domina A. Ivanovicių. Nors aktorius užaugo Kanadoje, jis gimė pabėgėlių iš Rumunijos šeimoje. ,,Tėvams palikus gimtinę ir bekeliaujant į Kanadą, aš pasaulį išvydau Italijoje – pasakoja jis. – Nors vaikystėje jaučiausi kanadietis, puikiai žinojau ir tėvų istoriją. Tad šiandien, kylant neramumams prie Ukrainos sienos, mane be galo domina lietuvių patirtys ir mintys. Kaip praeities istoriniai įvykiai lemia jūsų požiūrį į dabartinę geopolitinę situaciją?“

Scenoje – tik vietos aktoriai

Anot režisieriaus Ch. Abrahamo, spektaklyje nepamirštama ir humoro. Juk būtent šmaikštus žvilgsnis į konfliktinę situaciją mums gali padėti geriau įsijausti į oponento kailį. Dar vienas svarbus projekto principas – ,,Asamblėjos“ spektakliuose visada vaidina vietos aktoriai. Tad Merilando, San Paulo ir Miuncheno scenose žiūrovai kanadiečių neišvydo. O projekte dalyvavusius kauniečius įkūnys aktoriai Aistė Zabotkaitė, Goda Petkutė, Henrikas Savickis, Martyna Gedvilaitė, Marius Karolis Gotbergas, Vaidas Maršalka ir Tomas Erbrėderis. Tačiau Kanadoje, Monrealyje parodytame pirmajame ,,Asamblėjos“ spektaklyje pasirodė patys A. Ivanovicius ir B. Watsonas.

Pašnekovų teigimu, Kanados visuomenę skaldo kiek kitokios temos nei žmones kiršina Lietuvoje. ,,Liberali politika mūsų šalyje vyrauja kur kas ilgesnį laiką. Tad, pavyzdžiui, moterų lygybės klausimai visuomenėje nebekelia daug ginčų. Šiuo metu Kanadoje svarbesnė tema yra translyčių teisės – pastebi Ch. Abrahamas. – Kanadiečiai šiuo metu daug diskutuoja ir apie Pirmųjų tautų problemas. Deja, ši mūsų visuomenės grupė ne visada sulaukia deramos pagarbos. Seniesiems Kanados gyventojams kyla didesnė nedarbo, įvairių ligų, ir netgi savižudybės rizika. Tai mums primena, kad ne visais istorijos tarpsniais elgėmės pagarbiai.“

Spektaklio kūrėjai pastebi ir tai, kad kanadiečius stipriai veikia didžiojoje kaimynėje – JAV, vykstantys debatai. Ne veltui ,,Asamblėjos“ idėja gimė analizuojant amerikiečių nuotaikas 2016-ųjų prezidento rinkimų metu. ,,Iš dalies galima sakyti, kad kanadiečiai kartais netgi jaučiasi esantys JAV šešėlyje. Kita vertus, mes su Brettu ir Alexu esame kilę iš prancūziškosios Kanados dalies. Tad tikrai nesijaučiame visiškai tokie patys kaip amerikiečiai. Manau, kad tą patį pasakytų ir angliškoje Kanados dalyje gyvenantys žmonės. Nors esame artimi JAV kaimynai, turime visiškai kitokią kultūrą ir politinę sistemą.“, – kalbėjo Ch. Abrahamas.

Pokyčiams reikia laiko

Spektakliu virsiančioje vakarienėje dalyvauja labai skirtingų pažiūrų žmonės. Tačiau projekto kūrėjai dalyvių visada prašo neužmiršti paieškoti bendrų sąlyčio taškų. Tai padaryti nėra lengva, bet spektaklio metu tampa labai įdomu stebėti skirtingas ideologijas palaikančių žmonių pastangas surasti bendrą vardiklį. Pasak pašnekovų, kai kurie projekto dalyviai galiausiai netgi pakeičia savo požiūrį. ,,Kai projektą rengėme Kanadoje, vakarienėje dalyvavo viena radikalios dešinės pažiūrų moteris. Ji buvo nusiteikusi prieš imigrantus, ypatingai prieš musulmonus. Dėl skleidžiamos neapykantos kalbos ši moteris netgi nebegalėjo naudotis socialiniais tinklais. Vakarienės metu ji savo požiūrį gynė labai stipriai. Tačiau nuo pirmojo projekto dalyvių susitikimo iki spektaklio premjeros jos požiūris smarkiai pakito. Tam prireikė beveik metų – prisiminė B. Watsonas. – Ta moteris galiausiai ėmė bičiuliautis su musulmonų bendruomenės nariais, pasisakyti už imigraciją, ir netgi savo gyvenimą paskyrė aplinkosaugai. Buvo išties nuostabu matyti tokį didelį pokytį.“

Pasak svečių iš Kanados, projekto dalyvius labai įdomu stebėti spektaklio premjeros metu. Dalyviams būna keista ir tuo pačiu malonu ant scenos matyti juos įkūnijančius aktorius. Kai kurie jų su šiais aktoriais netgi susidraugauja. ,,Didžiausia klaida, kurią daro daugelis – norime, kad žmogus pasikeistų prieš mūsų akis. Kai nesutariame kokiu nors klausimu, bet kokia kaina stengiamės oponentui įrodyti, kad jis neteisus, kartais netgi jį pažeminti. Tačiau tokiu būdu, niekada nepasieksime sutarimo – atkreipia dėmesį B. Watsonas. – Pagalvokite apie savo požiūrį į įvairius gyvenimo klausimus. Tikriausiai jis formavosi daugybę metų, tad nėra paprasta per vieną akimirką prisijaukinti visiškai kitokią nuomonę. Tam prireikia laiko ir gilių apmąstymų. Tad ir kito žmogaus negalime priversti priimti mūsų nuomonę. Galima tik elgiantis pagarbiai, pristatyti oponentui savo argumentus, ir leisti jam juos ramiai apgalvoti. Gali būti, kad nuomonę jis galiausiai pakeis, tačiau tai įvyks ne iš karto. Nepamirškime ir to, kad nemažoje dalyje situacijų nėra vienos teisingos nuomonės. Visi mes galime būti tam tikra prasme teisūs.“

Kurdami spektaklį, Ch. Abrahamas, B. Watsonas ir A. Ivanovicius vis bando sau atsakyti į klausimą: kodėl visuomenės poliarizacija tokia stipri? Ar šis fenomenas rodo, kad mes nemokame vienas kito išklausyti? O gal priežastis yra kur kas gilesnė? Pašnekovai pripažįsta, kad jų nuomonė šia tema išsiskiria. Spektaklio režisierius Ch. Abrahamas mąsto, kad dėl nuomonių poliarizacijos gali būti kalta visuomenėje tvyranti nelygybė. Tuo tarpu A. Ivanovicius nemano, kad poliarizacija svarbiais klausimais yra nelygybės visuomenėje ženklas. ,,Neįmanoma visiems sutarti visais klausimais. Tačiau labai svarbu išmokti vienas kitą išklausyti, ir išdrįsti kartais pakvestionuoti savo paties nuomonę. Neretai pernelyg stipriai laikomės vieno požiūrio, ir atsisakome apsidairyti aplink.“, – kalbėjo jis.

Kas? Dokumentinio žanro spektaklis ,,Kauno asamblėja“ (rež. Chris Abraham).

Kur? Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Kada? Vasario 18, 19, 20 d.