Archyvas

ARCHYVAS

Šiam teatrui teko garbinga misija pradėti profesionalaus dramos teatro gyvavimą. Jį lydėjo pavadinimų kaita: 1920 m. gruodžio 19 d. H. Sudermanno „Joninių“ premjera pradėjęs veiklą kaip Dramos vaidykla, vėliau sparnus kėlė kaip Valstybės teatras (1925 m.); sudėtingais vokiečių okupacijos metais vadintas Didžiuoju teatru, vienu metu netgi buvo tituluojamas Kauno valstybiniu muzikiniu dramos teatru (1950 m.); susigyveno su valstybino akademinio dramos teatro vardu, kol 2012 m. suteiktas dvyliktasis pavadinimas ir dabartinis nacionalinio teatro statusas. Teatras šiuose namuose įsikūrė 1959 m. Pirmajam dramos vaidinimui įvykus Miesto teatre, dabartiniame Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, po kelis dešimtmečius trukusio dalinimosi scena su operos ir baleto broliais, pavyko įsikurti tarpukario kino teatro „Metropolitain“ (1928 m.) pastate. Matęs ne vieną rekonstrukciją, dabartinį veidą įgijo 2016 m. Net ir aprūpintas pačiomis moderniausiomis technologijomis, neprarado tarpukario laikmečio dvasios bei unikalaus Art Deco stiliaus. Čia gimė tarpukariu išsiskleidusi nacionalinė dramaturgija, subrendo scenografijos menas, teatro režisierių ir kompozitorių kartos. Per 100  su trupučiu metų teatro kūrybinį turtą puoselėjo keli šimtai aktorių – asmenybės, kuriančios visos Lietuvos teatro istoriją. Teatras, kurio kilmė įtvirtino tuometinės jaunos Lietuvos valstybės politinio išprusimo pavyzdį, nenuilstamai kalbėjo apie laisvę, o jos netekus, vyko tylioji rezistencija. Regėdamas atsikuriančios valstybės aušrą, išjautė 30 naujosios nepriklausomybės metų. Šimtmečio istoriją galima patirti ir šiandien – pasižvalgyti po archyvo galeriją.