Nacionalinis Kauno dramos teatras

NATANO IŠMINTINGOJO premjera jau gruodžio 8 dieną

Bendras dviejų teatrų – NKDT ir „Utopia“ projektas „Natanas Išmintingasis“ pagal. G. E. Lessingo pjesę skiriamas Lietuvos valstybės 100-mečiui , o kartu režisieriaus dedikuojamas mūsų dienų Natanui – profesoriui L. Donskiui. „Deja, bet mūsų laikas nebeturi utopijų ir jis tapo pilku: laiku be svajonių, planų. Tai – šio laiko tragizmas.“ – Tad, jei jų nėra visuomenėje, reikalinga, bent teatre“, – įsitikinęs režisierius G. Varnas.

Pasak Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinio direktoriaus Egidijaus Stanciko, tokio kūrybinio išsipildymo per paskutinį dešimtmetį turbūt nebuvo: du teatrai – NKDT ir „Utopia “– apsijungė dideliam kūrybiniam darbui. Tarp kūrėjų – net 10 Auksiniais scenos kryžiais apdovanotųjų: režisierius Gintaras Varnas, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius, scenografijos dailininkas Gintaras Makarevičius, aktoriai Vytautas Anužis, Dainius Svobonas ir kiti, taip pat 3 Nacionalinės premijos laureatai.

Spektaklyje vaidina: Vytautas Anužis, Dainius Svobonas, Vainius Sodeika, Arnas Ašmonas, Eglė Špokaitė, Jovita Jankelaitytė, Vilija Grigaitytė, Saulius Čiučelis, Liubomiras Laucevičius, Sigitas Šidlauskas, Vaidas Maršalka, Gintautas Bejeris, Edgaras Žemaitis, Andrius Gaučas.

Ilgas pjesės kelias į sceną

Paklaustas, kaip ši pjesė atkeliavo į režisieriaus rankas, G. Varnas atviras –  šios pjesės vertimo ir spektaklio krikštamotė yra profesorė Irena Veisaitė. Ji žinojo, kad Antanas Jonynas yra paruošęs vertimą ir pasiūlė surasti režisierių – paskambinti Gintarui Varnui. Tiesa, būta režisieriaus apmąstymų, nes pjesė didelė, tačiau jį masino XVIII a. sukurtas kūrinys. „Prisipažinsiu, man norėjosi pasigilinti į Apšvietos epochą, pažinti jos minties prasmę“, – sakė kūrėjas.

Spektaklis užtruko, nes ne iš karto pavyko gauti finansavimą. Sulaukus Kultūros tarybos rėmimo, atsirado ir tarptautiniai partneriai: Gėtės institutas, Mozės Mendelsono fondas ir Vokietijos ambasada. Viena iš priežasčių, kodėl spektaklio įgyvendinimui pasirinktas Nacionalinis Kauno dramos teatras, nes padėkos nusipelno šio teatro rekonstrukcijos autorius architektas Algimantas Kančas. „Puiki, stilinga teatro rekonstrukcija. Manau, šiuo metu geriausia Lietuvoje“, – komentavo G. Varnas.

Scena iš spektaklio

Utopinė drama apie trijų religijų susitaikymą

„Natanas Išmintingasis“ – idėjų pjesė. Spektaklyje yra naudojama legenda apie stebuklingą žiedą: kas tą žiedą mūvėjo, tą visur lydėjo ypatinga Dievo malonė ir sėkmė. Kai tų žiedų atsirado trys, žemėje prasidėjo nesantaika. Pjesės autorius G. E. Lessingas iškelia idėją apie trijų Abraomiškų religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo sutaikymą. Vėliau, jau XX a. viduryje Oksfordo profesorius R. R. Tolkienas tą patį galios žiedų mitą pavertė savo epopėjos „Žiedų valdovas“ pagrindu. Tik skirtingai nei G. E. Lessingas, „Žiedų valdovo“ autorius nebetiki žiedų turėtojų susitaikymo galimybe, siūlo juos sunaikinti. Režisierius G. Varnas sako, kad netiki žiedų susitaikymu: „O ką su jais daryti? Geriausia juos būtų sunaikinti. Tai turbūt irgi utopija, tuomet žiedo brolijai belieka susitarti – kitaip pasaulis susprogs.“ Nataną Išmintingąjį, santarvę sėjantį personažą įkūnijantis aktorius Vytautas Amužis vis dėlto būtų linkęs tikėti Lessingo mintimi. „Nors skamba kaip utopija, aš norėčiau tikėti tuo, ką Natanas sako: kad kiekvienas stenkimės, jog mūsų žiedo (tikėjimas, kad žiedo turėtojai gali susitaikyti) galia ar dvasia, žmogiškumas – vis stiprėtų. O kad augtų žmogiškumas, mums reikia būti nuolankiems, gailestingiems, švelniems, daryti gera Dievui bei kitam. (…) Jei tikėjimo neturi – labai sunku gyventi. (…) G. E. Lessingas prašo mūsų, kad surastume bendrą kalbą tarp trijų religijų: krikščionybės, judaizmo ir islamo – per žmogiškumą. O žmogiškumą turime visi – pas kiekvieną yra vidinis kompasas, sakantis kas yra gerai, o kas blogai“, – teigė V. Anužis.

Spektaklis dedikuojamas prof. Leonidui Donskiui

Režisierius šį spektaklį dedikuoja profesoriui Leonidui Donskiui. „Manau, kad L. Donskis ir buvo mūsų Natanas. Vienas iš Natano gyvenimo kredo: nereikia daug šnekėti, o reikia veikti. L. Donskis savo gyvenimu labai daug mus veikė: veikė mūsų minties raidą, rūpinosi televizijos laidomis, knygomis, švietė mus, skleidė savo idėjas. Jis buvo eurofilas, suprato, kad ir kaip kas bekeiktų Europos Sąjungą – vis dėlto tai sąjunga, pagrįsta, kad nebebūtų daugiau Europoje karo. Tai labai svarbu. Be to, ES propaguoja toleranciją, L. Donskis irgi. Jis buvo Natanas tarp mūsų. Kartą radijo laidoje išgirdau jo pasakytą frazę: „Deja, bet mūsų laikas nebeturi utopijų ir jis tapo pilku: laiku be svajonių, planų. Tai – šio laiko tragizmas. Tad, jei jų nėra visuomenėje, reikalinga bent teatre“, – įsitikinęs režisierius G. Varnas.

Aktoriai apie spektaklį:

Jūsų personažas turėjo prototipą – žydų filosofą Mozę Mendelsoną. Ar toks žmogus realiai galėtų gyventi šiandien ir, ar jo idėjos sulauktų palaikymo?  

Aktorius Vytautas Anužis (Natanas Išmintingasis): „Galėtų, tik klausimas,  kur jis su jomis eitų. Jeigu keliautų į viešąją erdvę, jam būtų sunku. Ar jis būtų išgirstas? Galbūt. Kalbant apie Mendelsona, turiu draugą, kursioką teatro pedagogą profesorių Pavelą Liubimcevą. Jis man davė vieną pirmųjų žydiško gerumo pamokų: „Vytai, kai tu paleisi upe duonos riekę , jei tą padarysi, ji tau sugrįš aptepta sviestu.“ Kai mokiausi Maskvoje, beveik visi mano mokytojai buvo žydų tautybės. Tie žmonės vadovavosi iš kartų perduodamomis tiesomis, jiems ryšys su kartomis labai svarbus. Taigi, ir draugą turiu tokį panašų, ir manau, kad jei būtų Natanas, jis turėtų eiti į žmones.“

Kuo ši pjesė gali pasirodyti įdomi šiuolaikiniam jaunimui?

Aktorius Vainius Sodeika (Riteris-tamplierius): „Už visą jaunimą neatsakysiu, kalbėsiu už save, nes jaunimas skirtingas santykyje su religija ar tiesų žinojimu. Įdomu tai, kad mano personažas jaunas karys, tamplierius – žmogus, kuris turi nustatytą dogmą, kuria remdamasis daro sprendimus gyvenime. Šis jaunas žmogus atranda religiją, tą impulsą duoda Natanas, atranda žmogiškumą, pradeda vadovautis širdimi. Pasikeičia jo santykis į šalia esantį žmogų, pasaulį.“

Kas jums buvo sunkiausia šiame spektaklyje?

Jovita Jankelaitytė (Recha): „Galbūt pats vaidmuo. Kai pirmą kartą perskaičiau pjesę pagalvojau, kad čia labai paprasta. Bet kai pradėjome analizuoti, supratau, kad toli gražu paprasta nebus, nes reikėjo surasti balansą tarp giliai tikinčios ir racionalios bei blaiviai mąstančios merginos, nepaversti jos vienaplane. Man atrodo, kad jaunam žmogui šioje pjesėje yra įdomi draugystės ir meilės tema, kuo skiriasi draugystė nuo meilės?“

Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija

Taip pat skaitykite:

kasvykstaKaune

15min.lt

Donato Stankevičiaus nuotraukos

Grįžti atgal