Nacionalinis Kauno dramos teatras

Euripido tragedijų motyvais

Trojietės

Dviejų dalių spektaklis


Režisierius
Povilas Makauskas
Scenografas
Povilas Makauskas ir Dominyka Kačonaitė
Kostiumų dailininkė
Dominyka Kačonaitė
Kompozitorė
Gabija Gaigalaitė
Vaizdo projekcijų autorė
Oliwia Szanajca-Kossakowska
Vaizdo menininkas
Ridas Beržauskas
Vaidina
Vilija Grigaitytė (Hekabė)
Martyna Gedvilaitė (Andromachė, Klitemnestra )
Eglė Grigaliūnaitė (Penelopė, Elena )
Fausta Semionovaitė (Ifigenija, Kasandra )
Saulius Čiučelis (Agamemnonas)
Gytis Laskovas (Menelajas )
Vaidas Maršalka (Taltibijas)
Greta Dirmauskaitė, Rugilė Tamošauskaitė, Dominykas Vaitiekūnas (Kareiviai )

Įsigykite bilietus

Žmonės kariauja jau tūkstantmečius. Vargu, ar žmonijos istorijoje buvo nors trumpas taikos atokvėpis, kada kuriame nors žemės kampelyje nevyktų mūšiai. Šiandien pasaulis tebekariauja, prisidengęs įvairiomis ideologijomis bei religijomis, laužydamas žmonių likimus, sukeldamas socialines tragedijas. Apie tai kūrė dar antikos rašytojai ir jų tekstai šiandien skamba vis dar aktualiai. Režisierius Povilas Makauskas antikos klasiko Euripido tragedijas atvertė kaip nerimo kupinus perspėjimus, kurie šiandien verčia susimąstyti, kokią žmogišką kainą moka ir nugalėtojai, ir nugalėtieji. O galbūt nugalėtojų iš viso nėra ir negali būti? Galbūt kare pralaimi ir netenka visi, net ir tie, kurie švenčia pergalę?

Paprastai karus planuoja ir vykdo vyrai. Jie kuria karo strategiją ir taktiką, jie tampa didvyriais ir nugalėtojais, jų vardais vadinamos aikštės ir miestai, jie švenčia pergales ir patiria pralaimėjimus. Tačiau ką šiame vyrų žaidime patiria moterys? Koks yra karas jų akimis? Kokias kančias gali patirti net ir užkariautojų stovyklos moterys? Spektaklis „Trojietės“ nepasakoja apie karo įvykius. Jis įdomus ir išskirtinis tuo, kad sutelkia dėmesį į moterį, atsidūrusią karo sūkuryje. Moteris čia – tikroji auka ir tikroji herojė. Jos akimis karas visai kitoks, nei vyrų, jis nėra didingas žmonijos galios manevras, o griaunanti ir žmogiškumą naikinanti jėga.

Spektaklyje pasakojimą pradeda ne Trojos karo didvyris Odisėjas, bet jo žmona Penelopė, kuri veda žiūrovą savo versijos keliu. Vystydamas istoriją, režisierius pateikia įdomią karo priežasčių ir pasekmių jungtį. Euripido tragedijoje „Ifigenija Aulidėje“ atskleidžiamos karo ištakos. Graikai rikiuoja karo laivyną ir laukia palankaus vėjo išplaukti į karą prieš Troją. Tačiau, kad galėtų įgyvendinti savo pareigą tėvynei, jie turi sumokėti baisią kainą – paaukoti nekaltą mergaitę. Euripido tragedija „Trojietės“ nukelia žiūrovą iš karto į karo pabaigą – Troja nugalėta, jos vyrai žuvę, o moterys kaip mūšio trofėjai gabenamos į Graikiją vergauti. Pats karas spektaklio kūrėjams nėra įdomus, jiems svarbu, ką karas padarė ne su žmonių kūnais, o su jų sielomis. Visi karo baisumai spektaklyje iš mūšio lauko perkeliami į moters vidų. Pasitelkus kitus dokumentinės literatūros šaltinius (S. Aleksijevič „Karo veidas nemoteriškas“, N. Murad „ Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“, taip pat M. Atwood „Penelopiada“), antikiniai tekstai skamba labai šiuolaikiškai, jie tampa ne antikos monumentais, bet gilia psichologine drama. Spektaklio atmosferą padeda kurti ir modernios scenografijos detalės, vaizdo projekcijos bei kitos šiandienos technologijos, tokios kaip garso bangų keliama vandens vibracija.

PREMJERA – 2019 m. sausio 18, 19,  25 d.

Rūtos salė

Dviejų dalių spektaklis

Trukmė – 3 val. 10 min. (su pertrauka)

Spektaklio sukūrimą remia LR Kultūros ministerija

 

 

© Donatas Stankevičius

 

Į puslapio viršų

Repertuaras

Balta drobulė

Balta drobulė

Knygos „Juozo Budraičio teatrinis likimas“ pristatymas

Keturi

G

Raudona

Bjaurusis

T

Getas

T

Getas

Būtybės

Hamletas

Visas repertuaras

teatro užkulisiai

Teatras onl1ne