Nacionalinis Kauno dramos teatras

Thomas Mann

Fjorenca

Dviejų dalių spektaklis


Įsigykite bilietus

Iš vokiečių kalbos vertė Valys Drazdauskas

Po dešimties metų pertraukos į Kauną sugrįžęs šiame teatre ryškų kūrybinės biografijos tarpsnį išgyvenęs režisierius Jonas Vaitkus pasirinko Lietuvos teatro scenoje nė karto nestatytą vieno žymiausio pirmosios XX amžiaus pusės literatūros kūrėjo Thomo Manno pjesę „Fjorenca“. „Fjorenca“ – vienintelė užbaigta Thomo Manno pjesė, parašyta 1906 m. J. Vaitkui asistavo aktorius ir režisierius Ainis Storpirštis.

Kūrinio veiksmas vyksta XV a. pabaigos Florencijoje ( 1492 m.), Medičių viloje. Pagrindiniai dramos herojai – Florencijos valdovas  aistringas meno kūrinių kolekcionierius, menininkų globėjas Lorencas de Medičis (Lorencas Nuostabusis)  bei vienuolis Džirolamas Savonarola. Svarbus vaidmuo tenka ir vienintelei dramos herojei – Lorenco meilužei Fjorei. Kažkada atstūmusi Džirolamą, o vėliau tapusi Lorenco mylimąja, Fjorė yra nesutaikomo konflikto tarp šių dviejų antagonistų priežastis. Simboline prasme Fjorė – tai Florencijos miestas, persunktas grožio, puikybės ir ištvirkimo.  Jos pasirinkimas tarp Medičio ir Savonarolos reikštų ir Florencijos pasirinkimą to, kas ją valdys…

Thomo Manno dramoje „Fjorenca“ dominuoja vitališkumo ir dvasingumo konfrontacija. Siekdamas sukurti autentiškus pagrindinių herojų paveikslus, autorius susipažino su Savonarolos biografija, studijavo J. Burckhardto veikalą „Renesanso kultūra“. Tačiau „Fjorenca“ nėra istorinė drama, o istorinės asmenybės, veikiančios joje, autoriaus nuomone, idealiai tiko skirtingų ir prieštaringų principų reiškėjų vaidmenims. Sulaukęs priekaištų dėl katalikybės diskreditavimo, garsus literatas kritikams atsakė, kad tokio tikslo neturėjo, ir, jeigu dramoje esama kritinių tendencijų, tai kritikos objektas yra renesanso kultūra, o ne katalikų bažnyčia.

Pasak režisieriaus Jono Vaitkaus, idėjos aktualios ir šiandienos Lietuvai. „Ši pjesė yra apie liberalizmo krizę, kuri beatodairiškai sunaikina tikrąsias žmogaus vertybes. Prisidengiame žinojimo kauke, aukščiau visko iškeliame išsilavinimo būtinumą, tačiau visa tai bergždžias reikalas, jei negauname atgaivos dvasiai ir nesuvokiame, kad žmogus – ne gyvulys ar daržovė, o paslaptis. Nebėra ribos, kuri nubrėžtų aiškią liniją tarp malonumų patenkinimo ir dvasinės pilnatvės. Su tuo galiu kovoti tik teatro kalba, tai mano vienintelis ginklas“,– apie pjesėje atsispindinčius visuomenės skaudulius kalba režisierius Jonas Vaitkus.

Esminis dramos konfliktas –  akivaizdi tikėjimo į žmogų ir moralę stoka. „Lorencas išsako labai aiškias mintis; jeigu žmogus nevalingas, nesugeba atsispirti jausminiams poreikiams, neturi saiko, iš esmės jis save sunaikina: „Jeigu valios dėka nestatyčiau savęs į tam tikrą rėmą, būčiau pasmirdęs ožys.“ Tai labai kategoriškas vertinimas, kurį sako tas, kuris buvo viršūnėje, rengė linksmybes ir karnavalus, ir pats juose dalyvavo. Spektaklyje taip pat keliamas profesinė išdavystės, nepagarbos profesinei priesaikai klausimas. Tapyti, ką nori, apipavidalinti knygelę neskaitant, kas joje užrašyta? Tai turėtų būti svarbu, – jeigu nėra atrankos, toks menininkas tampa šiukšliadėže. Ar su tokiu žmogumi norisi bendrauti? Tai – antisanitariška būsena. Žmogus savo bevališkumu, bestuburiškumu apnuodija savo kūrinį. Šiais laikais šiukšlių priryjama iš visur: medijų, literatūros, fotografijos. Moralės, etikos kriterijų nebelieka: skanu ir gerai, “ – sako kūrėjas.

Premjera – 2016 m. gruodžio 8, 9, 17 d.  Didžiojoje scenoje

Dviejų dalių spektaklis

Trukmė – 3 val. 15 min. 

Projektas dalinai finansuotas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Donato Stankevičiaus nuotraukos

Rido Beržausko vaizdo siužetas

Laidos „7 Kauno dienos“ reportažas apie premjerą

Atsiliepimai spaudoje

, XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje gyvenęs ir rašęs vokiečių (vėliau priėmęs JAV pilietybę) rašytojas ir literatūros kritikas T.Mannas pjesę "Fjorenca" (originalo kalba – "Fiorenza") parašė prieš šimtą dešimt metų. T.Mannas nebuvo didelis pjesių mėgėjas, kur kas didesnė aistra, kartu ir sėkmė jį lydėjo rašant romanus, noveles ir apsakymus. Tiesa, daugelio pjesių iki galo rašytojas ir nėra pabaigęs rašyti, o "Fjorenca" laikoma ta vienintele, su kuria vis dėlto pavykę sėkmingai pasiekti finišą.

„Fjorenca“ – lietuviško teatro depresijos ženklas?

, Šiandienei Lietuvos liaudžiai nebereikia pristatinėti Jono Vaitkaus. Bet tikrai verta pristatyti naująjį jo darbą Kauno dramos teatre pagal mums nepažįstamą kūrinį „Fjorenca“ –1905 m. parašytą Thomo Manno pjesę, nukeliančią į XV a. Florenciją ir Lorenzo di Medici’o rūmus. Ne, nei Manno pjesėje, nei Vaitkaus spektaklyje įprastai idea­lizuojamo renesansinio humanizmo ir šviesos nerasime. Užtat išvysime XV a. Florenciją – aikštingą, klastingą, grožio pertekusį miestą, kuriam simboliškai antrina ir žaviosios Fjorencos personažas.

Iliuzijos dekonstravimas

, Naujausias Vaitkaus spektaklis „Fjorenca“ pažymi režisieriaus sugrįžimą į Nacionalinį Kauno dramos teatrą. Režisierius parodo kardinaliai skirtingą savo požiūrį į tikrovę, kultūrines ar politines realijas, jei lyginsime su kitų režisierių pastatymais tame pačiame teatre. Vaitkus išlaiko Manno pjesės nuotaiką, bet akcentuoja lytiškumą, kai vyro vaidmenį atlieka moteris, pabrėžiamas transseksualumas. Šiuo atveju spektaklyje pasirenkama pabrėžti žmogaus liberalizmą, Florenciją traktuoti kaip panašią į Lietuvą. Žinoma, tokios idėjos sveikintinos, bet joms išsiskleisti trukdė per daug akcentuojamas šiuolaikiškumas, kuris spektaklyje linkęs į dirbtinumą. Galbūt atrodo, kad šiais laikais dirbtinumas tvaresnis už tikrumą, bet ar tikrai?

Ak, tas šiuolaikiškumas

, Prieš daugiau nei 100 metų sukurtos pjesės temą būtų galima įrašyti į sąrašą amžinųjų kelionių, į kurias kiekvienas amžius, kiekviena karta gali leistis vėl ir vėl, atrasdami savus kelius ir klystkelius. Liberalizmo triumfas ir žlugimas, valia ir moralė, gaivališki malonumai ar dvasinė pilnatvė - tai tik keletas kelrodžių iš Thomo Manno teksto, kurio siužetas gana nuspėjamas, bet autorius jame meistriškai užšifravo vertybių daugiasluoksniškumą.

Klystkeliais į Florenciją

Apdovanojimai

2017m. Fortūnos apdovanojimas aktoriui Liubomirui Laucevičiui už Lorenco di Medičio vaidmenį

2017m. Fortūnos diplomas aktorei Martynai Gedvilaitei už Fjorės vaidmenį

Į puslapio viršų

teatro užkulisiai

Teatras onl1ne