Nacionalinis Kauno dramos teatras

Spektakliai neįgaliesiems

Spektakliai žiūrovams su regėjimo negalia

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos respublikinio centro iniciatyva pirmasis spektaklis žiūrovams su regėjimo negalia parodytas dar 2012 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT). Per keletą metų parodyti šeši spektakliai:  penki LNDT ir vienas Lietuvos rusų dramos teatre. Septintasis rodytas Nacionaliniame Kauno dramos teatre 2015 m.  lapkričio 5-ąją. Spektaklį Max Frisch „Biografija: vaidinimas“ negalią turintiems žiūrovams pritaikė VU Kauno humanitarinio fakulteto Audiovizualinio vertimo programos studentai, vadovaujami dėstytojos dr. Lauros Niedzviegienės. Spektaklį  komentavo studentas Ričardas Kudirka.

Kokias galimybes garsinis vaizdavimas suteikia neregiams? Garsinis vaizdavimas padeda geriau suprasti teatro spektaklius, kino filmus, televizijos laidas, dailės parodas ir sportines varžybas. Spektaklio metu yra vizualizuojamos nebyliosios scenos, komentarai įterpiami natūraliose pauzėse tarp dialogų. Juose apibūdinama aktorių elgesys ir kūno kalba, scenografijos pasikeitimai, kostiumai, spektaklio vaizdinė instaliacija ir kiti vizualiniai aspektai. Garsinis vaizdavimas transliuojamas bevieliu siųstuvu į bevieles ausines, kurias dėvi nematantys žiūrovai. „Tokia praktika Lietuvoje dar naujovė, tačiau pasaulyje ši praktika taikoma jau kone šešis dešimtmečius. Mums malonu, kad savo teorines žinias galime pritaikyti teatre, kuriame yra visos tam reikalingos techninės galimybės,“– sakė dėstytoja L. Niedzviegienė. Taip pat prieš spektaklį kaip aklieji ir silpnaregiai susipažįsta su spektaklio dekoracijomis tiesiog jas liesdami. Tai padeda geriau suprasti scenoje vykstantį reginį.

Daugiau skaitykite čia:

img.lrytas.lt

Susipažinimas su spektaklio butaforija. Linos Puodžiūnienės nuotr.  (LASS)

2016 m. vasario 19 d. Rūtos salėje įvyko  A. Dilytės pasaka „Solė ir močiutės“.  Spektaklį žiūrėjo Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro auklėtiniai, komentavo  VU Kauno humanitarinio fakulteto Audiovizualinio vertimo trečio kurso studentė Kristina Meilūnaitė. Ruošdamasi komentavimui Kristina Meilūnaitė peržiūrėjo spektaklio įrašą, vėliau stebėjo spektaklį scenoje, pasitikslindama atliktus komentarus.

Prieš spektaklį mažieji žiūrovai susipažino su aktoriais, jų balsais, palietė kostiumus, kad lengviau įsijaustų į pasaką, atskirų personažus ir pan.

Daugiau skaitykite čia:

Sole_ir_mociutes_perziura_20151023_0047

Scena iš spektaklio „Solė ir močiutės“

2017 m. kovo 23 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre parodytas trečiasis spektaklis  su garsiniu vaizdavimu. Juo tapo režisieriaus Vido Bareikio režisuotas W. Shakespeare’o „Hamletas“.

Valandą prieš spektaklio pradžią į teatrą susirinko žiūrovai iš Šiaulių, Kaišiadorių, Panevėžio, Prienų, Kėdainių, Jonavos, Vilniaus, Kauno. Pradžioje išdalintos belaidės komentavimo ausinės. Garsųjį W. Shakespeare‘o kūrinį stebėjo net 160 žmonių, lydimų artimųjų. Garsinį komentavimą žiūrovams parengė ir spektaklį komentavo  VU Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo programos ketvirtakursė Kristina Meilūnaitė, vadovaujama dėstytojos dr. Lauros Niedzviegienės. Prieš veiksmo pradžią Kristina susirinkusiems pristatė spektaklio scenovaizdį, erdvę, aktoriai pabendravo su publika.

Aktorių balsų pristatymas: Kristina Meilūnaitė, aktoriai Vainius Sodeika ir Liubomiras Laucevičius 

Daugiau skaitykite čia:

Taip pat  www.kaunodiena.lt

Spektakliai žmonėms su klausos negalia

Pradėjus spektaklio su garsiniu komentavimu pasiruošimo darbus, kilo mintis pasiūlyti spektaklių pritaikymą ir turintiems klausos negalią. Į pasiūlymą labai entuziastingai sureagavo Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro, Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos ir Kauno gestų kalbos vertimo centro atstovai. „Versti spektaklį žmonėms su klausos negalia – didelis iššūkis. Gestų kalba, – tai ne tik rankos, bet ir mimikos, kūno kalba. Vertėjas turi būti gerai matomas, apšviestas ir netrukdyti aktoriams. Vertėjų gali būti ne vienas,“ – mintimis dalinosi Kauno gestų kalbos vertėjų centro direktorė Ramunė Leonavičienė. Specialistė apgailestavo, kad labai trūksta prieinamų kultūrinių renginių, kurie būtų verčiami į gestų kalbą. Jai antrino ir Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro Meninių gebėjimų lavinimo organizatorė Vida Eskertienė, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkas Mykolas Balaišis, be kita ko paliesdamas labai svarbius integracijos ir tolerancijos klausimus – norą stebėti spektaklį kartu su sveikaisiais.

2016 m. vasario 9 dieną Rūtos salėje rodytas spektaklis „Aušros pažadas“, kurį stebėjo 60 žiūrovų su klausos negalia iš Kauno ir Klaipėdos.

Daugiau apie šį projektą: 

Spektaklis_gestu_kalba_20160209_0009

Spektaklį  verčia Kauno gestų kalbos vertimo centro vertėjos

2017 m. lapkričio 11 dieną  įvyko spektaklis „Gentis“ pritaikytas žiūrovams su klausos negalia – jis rodytas su specialiai tam paruoštais titrais.

Įgyvendinant šį projektą buvo reikalinga speciali titravimo įranga ir ekranai. Kadangi teatras nebuvo pajėgus įsigyti brangią modernią įrangą, kreiptasi į privačius rėmėjus. Atsiliepė Kauno Tauro LIONS klubas, taip pat parėmė UAB „Kesko Senukai“ ir visi geranoriškai teatrui ir šiam projektui skyrusieji 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Titravimo įrangos užsakymu ir montavimu teatre pasirūpino UAB „Audiotonas“.

Titrų rengimą kuravo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytoja docentė Jurgita Kerevičienė, titrus ruošė Audiovizualinio vertimo magistrantūros Lokalinio vertimo studentė Simona Žukauskaitė. Šie titrai nuo įprastinių skiriasi tuo, kad turintiems klausos negalią perteikiamas ir užkadrinis veiksmas, tai, ko žiūrovai negirdi. Pasak J. Kerevičienės, statistika rodo, kad pasaulyje kas šeštas žmogus turi didesnę ar mažesnę girdėjimo problemą, o vis didesnis įvairių renginių pritaikomumas mažina šios socialinės grupės atskirtį.

Laukiant spektaklio, rengėjai ir organizatoriai jaudinosi, ar titrai patenkins kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų lūkesčius. Ne paslaptis, kad daliai žiūrovų iš kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenės tai buvo pirmasis apsilankymas profesionaliame teatre. Nors spektaklio pabaigoje iškilo techninių nesklandumų, žiūrovai liko patenkinti. Kauno kurčių reabilitacijos centro Meninių gebėjimų lavinimo organizatorė Vida Eskertienė neslėpė naujų potyrių: „Esu labai sujaudinta to, ką pamačiau. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad kada nors ateisiu į dramos teatrą pasižiūrėti spektaklio.“ Pabendravus su kitais spektaklį tą vakarą žiūrėjusiais žiūrovais, paaiškėjo, kad titrai netrukdė stebėti spektaklio vaizdo, o kai kuriems, netgi padėjo geriau suprasti veiksmą. Tokio spektaklio paruošimas nėra vienetinis. Jau planuojamas rodymas kitų metų vasario pradžioje – premjerinė komedija „Moljeras“ pagal Moliere pjesę „Tariamas ligonis“ (rež. Inesa Paliulytė). Šių spektaklių rodymai repertuare bus žymimi ženkliuku T. Norisi tikėti, kad ateityje teatras bus pajėgus sudaryti lygias galimybes lankytis Didžiojoje scenoje rodomuose spektakliuose klausos negalią turintiems žmonėms kaip ir visiems spektakliuose laukiamiems žiūrovams.

Daugiau apie šį rodymą LRT reportaže 

Mariaus Uldukio nuotraukos

 

Į puslapio viršų

Repertuaras

Žemės ar moters

Palata

Balta drobulė

Apsivalymas

Žydroji paukštė

Bjaurusis

Žydroji paukštė

Plėšikai

Visas repertuaras

teatro užkulisiai

Teatras onl1ne