Nacionalinis Kauno dramos teatras

Spektakliai neįgaliesiems

Teatras draugiškas žmonėms su negalia

 Žmonės, turintys visus penkis pojūčius, retai susimąsto apie regėjimo arba klausos negalią turinčių žmonių kultūrinį laisvalaikį. Tačiau sienos pamažu griūna ir turintiems negalią atsiveria profesionalūs teatrai.

Spektakliai žiūrovams su regėjimo negalia

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos respublikinio centro iniciatyva pirmasis spektaklis žiūrovams su regėjimo negalia parodytas dar 2012 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT). Per keletą metų parodyti šeši spektakliai:  penki LNDT ir vienas Lietuvos rusų dramos teatre. Septintasis rodytas Nacionaliniame Kauno dramos teatre 2015 m.  lapkričio 5-ąją. Spektaklį Max Frisch „Biografija: vaidinimas“ negalią turintiems žiūrovams pritaikė VU Kauno humanitarinio fakulteto Audiovizualinio vertimo programos studentai, vadovaujami dėstytojos dr. Lauros Niedzviegienės. Spektaklį  komentavo studentas Ričardas Kudirka.

Kokias galimybes garsinis vaizdavimas suteikia neregiams? Garsinis vaizdavimas padeda geriau suprasti teatro spektaklius, kino filmus, televizijos laidas, dailės parodas ir sportines varžybas. Spektaklio metu yra vizualizuojamos nebyliosios scenos, komentarai įterpiami natūraliose pauzėse tarp dialogų. Juose apibūdinama aktorių elgesys ir kūno kalba, scenografijos pasikeitimai, kostiumai, spektaklio vaizdinė instaliacija ir kiti vizualiniai aspektai. Garsinis vaizdavimas transliuojamas bevieliu siųstuvu į bevieles ausines, kurias dėvi nematantys žiūrovai. „Tokia praktika Lietuvoje dar naujovė, tačiau pasaulyje ši praktika taikoma jau kone šešis dešimtmečius. Mums malonu, kad savo teorines žinias galime pritaikyti teatre, kuriame yra visos tam reikalingos techninės galimybės,“– sakė dėstytoja L. Niedzviegienė.

Taip pat prieš spektaklį kaip aklieji ir silpnaregiai susipažįsta su spektaklio dekoracijomis tiesiog jas liesdami. Tai padeda geriau suprasti scenoje vykstantį reginį.

Daugiau apie spektaklio „Biografija:vaidinimas“ rodymą su garsiniu komentavimu skaitykite šiame straipsnyje

img.lrytas.lt

Susipažinimas su spektaklio butaforija. Linos Puodžiūnienės nuotr.  (LASS)

Spektakliai žmonėms su klausos negalia

Pradėjus spektaklio su garsiniu komentavimu pasiruošimo darbus, kilo mintis pasiūlyti spektaklių pritaikymą ir turintiems klausos negalią. Į pasiūlymą labai entuziastingai sureagavo Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro, Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos ir Kauno gestų kalbos vertimo centro atstovai. „Versti spektaklį žmonėms su klausos negalia – didelis iššūkis. Gestų kalba, – tai ne tik rankos, bet ir mimikos, kūno kalba. Vertėjas turi būti gerai matomas, apšviestas ir netrukdyti aktoriams. Vertėjų gali būti ne vienas,“ – mintimis dalinosi Kauno gestų kalbos vertėjų centro direktorė Ramunė Leonavičienė. Specialistė apgailestavo, kad labai trūksta prieinamų kultūrinių renginių, kurie būtų verčiami į gestų kalbą. Jai antrino ir Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro meninių gebėjimų lavinimo organizatorė Vida Eskertienė, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkas Mykolas Balaišis, be kita ko paliesdamas labai svarbius integracijos ir tolerancijos klausimus – norą stebėti spektaklį kartu su sveikaisiais.

Vasario 9 dieną Rūtos salėje rodytas spektaklis „Aušros pažadas“, kurį stebėjo 60 žiūrovų su klausos negalia iš Kauno ir Klaipėdos.

Daugiau apie šį projektą: 

Spektaklis_gestu_kalba_20160209_0009

Spektaklį  verčia Kauno gestų kalbos vertimo centro vertėjos

 

Vaikai  su regėjimo negalia  vasario 19 d. 12 val. Rūtos salėje stebėjo A. Dilytės pasaką  „Solė ir močiutės“.  Spektaklį žiūrėjo Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro auklėtiniai, komentavo  VU Kauno humanitarinio fakulteto Audiovizualinio vertimo trečio kurso studentė Kristina Meilūnaitė.

Žiūrovams su regėjimo negalia padeda garsinis komentavimas. Jis transliuojamas bevieliu siųstuvu į bevieles ausines, kurias prieš spektaklį išsibandys regėjimo negalią turintys vaikai. Komentatorius natūraliose pauzėse tarp dialogų apibūdina aktorių elgesį scenoje, jų kūno kalbą, mimikas, kostiumus, taip pat scenografijos pasikeitimą bei kitus vizualinius aspektus. Ruošdamasi komentavimui Kristina Meilūnaitė peržiūrėjo spektaklio įrašą, vėliau stebėjo spektaklį scenoje, pasitikslindama atliktus komentarus.

Prieš spektaklį mažieji žiūrovai susipažino su aktoriais, jų balsais, palietė kostiumus, kad lengviau įsijaustų į pasaką, atskirų personažus ir pan.

Apie spektaklio rodymą skaitykite čia:

Sole_ir_mociutes_perziura_20151023_0047

Nacionalinis Kauno dramos teatre pritaikytas įėjimas žmonėms su judėjimo negalia. Su vežimėliais galima patekti į Didžiąją sceną, Rūtos salę ir Mažąją salę.

 


Į puslapio viršų

Repertuaras

Žemės ar moters

Balta drobulė

Akmenų pelenai

I

Skėriai

I

Bjaurusis

Maištas

Bjaurusis

G

Junas Gabrielis Borkmanas

Kai mirę nubusim

Visas repertuaras

teatro užkulisiai

Teatras onl1ne