Nacionalinis Kauno dramos teatras

Būk mano drama

 

 FIRSAS. Prieš nelaimę irgi šitaip buvo: ir pelėda ūkavo, ir virdulys be paliovos ūkė.

GAJEVAS. Prieš kokią nelaimę?

FIRSAS. Prieš laisvę.

Anton Čechov „Vyšnių sodas“

 

Prancūzų filosofas Rolandas Barthesas teigia, kad mitas – tai kalbos tipas, o kalbėti niekas neuždraus. Vieni tyliau, kiti garsiau kas dieną kuria mitus, kurie įsilieja į istorijos tėkmę. Šiandien susikurti mitą, įvaizdį ir išlikti svarbiam bei populiariam visuomenėje tampa vis sunkiau. Nenuslūgstantis vartojimo tempas ir informacijos perteklius gimdo paradoksalią situaciją: mitais tampa absoliuti visuma, kadangi vis daugiau praveriančiųjų burną ir vis mažiau žinančiųjų. Tiksliau, dabar „google“ pagalba žino visi, o tinklapiai ir socialiniai tinklai leidžia teisėtai savo žinojimą afišuoti patiriant ekshibicionistinį malonumą.

Be abejo, tokiomis sąlygomis geriausiai gali gyvuoti tekstas, aprėpiantis visuomenės egzistenciją. O savęs realizavimas ir įteisinimas neapseinamas be teatrališko troškimo demonstruoti patį save, kurti legendą apie individą, pastatą, miestą,instituciją, pasaulį. Tekstas į savo būtį įtraukia istorinius momentus, dabarties aspektus ir visą sociumo kapitalą: istoriją, pasakas, ekonomika, kultūrą, subkultūrą… Manoma, kad teatras turi unikalią kalbą, kuria kalba įprasmindamas save. Tarpukariu Lietuvoje gana uoliai mėginta scenos menu atskleisti ir įtvirtinti lietuviškumą, puoselėti tradicijas, skleisti tautinį unikalumą. O, kaip kartais mes klystame! Savo teatrinę kalbą mėgino kurti daugybė teoretikų, jų pasekėjų arba individualių grupių, tad nenuostabu, kad kartais ir teatre gali būti nesusikalbama. Diskusija negalima, kai negirdimas oponentas, mėginama bendrauti skirtingomis kalbomis, atsisakant išraiškingos gestų konfigūracijos. Sunku tvardytis ir neužgošti kito, kai suteikiama visiška laisvė. Neveltui senolis Firsas A. Čechovo dramoje apie laisvę kalbą kaip apie nelaimę, juk tuomet nebelieka sienų, priverstinio aiškumo: „Mužikai prie ponų, ponai prie mužikų, o dabar viskas pasklidai, nieko nebesuprasi.“

Šįkart Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) nesiekia pasiduoti akimirkos žavesiui ir sezono duris pravers žiūrovų klausdamas bei ragindamas diskutuoti. Vyšnios – būsimojo teatro sezono simbolis. Teatras, tarsi augindamas savo sodą, pirmuoju spektakliu duoklę atiduos neblėstančiai dramaturgijos klasikai – Antono Čechovo gulbės giesmei, šiemet 110-ąjį jubiliejų mininčiai dramai „Vyšnių sodas“, kuri Kaune atgims režisuota Artūro Areimos. Nuvilnijus Naujųjų Metų šurmuliui, NKDT scenoje pražys sakuros kartu su 140 atlikėju – mišria Lietuvos ir Japonijos trupe.

Patarlė byloja: pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu esi. Tad nenuostabu, kad laisvė BŪTI neatsiejama nuo laisvės BŪTI DRAUGE. Savo atvaizdą galima kurti ne vien demonstruojant asmenines savybes, bet ir parodant kitus. Todėl diskusija gims ne tik su žiūrovais – žengiama į tarptautinį Baltijos lauką. Apie vartotojiškos visuomenės realybę, nužymėtą nuolatinio laiko trūkumo, streso ir prekės ženklo, kaip asmenybę formuojančio veiksnio,  svarba bus svarstoma kartu su Estijos ir Latvijos kūrybinėmis pajėgomis „Baltijos šalių dramaturgijos festivalyje“. Taip mėginama nepasiduodant nihilistiniams apibendrinimams ir per savistabą bei savikontempliaciją ieškoti amžinųjų, nors kartais, regis, nykstančių žmogiškųjų ryšių.

Scenos menas, jo kūrėjai, nuolatos kuria mitą. Argi kuriam nors teatro gerbėjui A. Areima nekelia asociacijų su teatro chuliganu? Naująjį sezoną šis chuliganas tęs pradėtus darbus – vėl imasi klasikos, rugsėjo 18 – 21d. teatras atvers duris auriečiams ir Afrikos ritmams,  vėliau koja kojon bus žengiama su Latvija, Estija bei Naujų Metų proga ir Japonijos kompanija. O žiūrovai toliau mėgausis svarbiausiųjų statusu, galėdami vertinti, nuteisti ar išteisinti. Nes laisvė kurti ir laisvė spręsti paneigs Firso žodžius ir kurs teigiamai asociatyvų mitą.

Silvija Čižaitė-Rudokienė

„Kauno diena“, 2013 08 30

 

 

 

 

 

Grįžti atgal

Teatro Rėmėjai

Kūrybinė
agentūra

Teatro
Spaustuvė

Teatro Partneriai

informacininiai rėmėjai