Nacionalinis Kauno dramos teatras

Aktorei Reginai Varnaitei – 90!

Šiandien teatro ir kino aktorei, legendinei Reginai Varnaitei sukanka 90 metų. Net kelios žiūrovų kartos žavėjosi jos nuotaikingu Bekampienės vaidmeniu „Amerika pirtyje“ , Izolda „Šventežeryje“ ir daugybe kitų personažų. Šiandien aktorė gali pasidžiaugti ilgu bei prasmingu kūrybiniu keliu, gausiu talento gerbėjų būriu ir artimųjų meile.

Per 65 metus trukusią karjerą aktorė sukūrė beveik šimtą vaidmenų teatro scenoje, televizijos ir kino aikštelėse. Nors kartą mačiusieji Keturakio „Ameriką pirtyje“ prisimena jos herojės Bekampienės kudakavimą scenoje, o televizijos serialų mylėtojai veikiausiai gerai įsiminė aktorės kuriamą babūnę Paulę Šakalytę „Giminių“ serijose. Augusi Ukmergėje, aktorė pajuto pašaukimą teatrui dar vaikystėje ir svajojo studijuoti Paryžiuje. Deja, prasidėjusi Lietuvos okupacija pakoregavo planus – Regina Varnaitė įstojo į Kauno dramos teatro studiją, o 1947 m. išvyko į Maskvos Lunačiarskio teatrinį institutą, dabar GITIS. Čia mokėsi su būriu Lietuvos teatro grandų: Aurelija Ragauskaite, Vytautu Eidukaičiu, Genovaite Tolkute, Leonardu Zelčiumi, Birute Raubaite, Antanina Mackevičiūte, Laimonu Noreika ir kitais. 1952 metais įsiliejo į Kauno dramos teatro trupę.

Ne tik komiškų vaidmenų kūrėja

Humoru spinduliuojantys charakteriai aktorę lydėjo ištisus dešimtmečius, o kiekvienąkart išėjusi į sceną, nuo pirmos akimirkos užkariaudavo publiką. Tokia buvo Bebenė (R. Blaumanio „Siuvėjų dienos Silmačiuose“, rež. H. Vancevičius) vaidinta 25-erius metus; Izolda (K. Sajos pjesėje „Šventežeris“, rež. J. Jurašas) per 32 metus – suvaidinta daugiau kaip 800 spektaklių; Bekampienė (Keturakio „Amerika pirtyje“, rež. V. Lencevičius) per 42 metus vaidinta daugiau kaip 700 spektaklių ir kiti. Per tiek metų gyvavimo scenoje aktoriai išauga vaidmenis, o Regina Varnaitė liko nepakeičiama. Teatro archyve saugomas aktorės ranka rašytas prisiminimas: „Kai 1952 metų premjeroje „Figaro vedybos“ vaidinau senę su žąsimi, buvau smarkiai nusigrimavusi, kad atrodyčiau senesnė ir kad būtų kuo juokingiau, prisilipdžiau ilgą nosį iš gumozos (tokia masė, kuri anuomet teatre buvo dažnai naudojama veido formos pakeitimui – aut. past.). Anuomet spektaklyje buvo linksma krėsti įvairius šposus, to meto žiūrovams „Figaro vedybos“ labai patiko.“ Po daugelio metų dukra Aušra pamačiusi mamą šio spektaklio nuotraukoje atrado nuostabų panašumą su Vincento van Gogho paveikslo „Bulvių valgytojai“ viena iš herojų. Toks tai netikėtas sutapimas.

Vis dėlto reikia prisiminti, kad būta nemažai lyriškų, dramatiškų ir netgi teko įkūnyti vyrus: Motulė Bejard (T. Wilderio „Ilga Kalėdų vakarienė“, rež. G. Padegimas), Vini (S. Beckett „Laimingos dienos“, rež. B. Marcinkevičiūtė), Auklė (A. M. Sluckaitė „Antigonė Sibire“, rež. J. Jurašas), Juokdarys (W. Shakespeare „Dvyliktoji naktis“, rež. K. Johnson) ir kitų. O kur dar personažų amžiaus amplitudė – brandaus amžiaus įkūnijo 17-metę Beatričę Juozo Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ arba tik baigusi GITIS‘ą vaidino 90-metę Galčichą Ostrovskio pjesėje „Be kaltės kaltieji“.

Keturakio „Amerika pirtyje“, rež. V. Lencevičius (1974)

Teatro ir šeimos žmogus

Išskirtinio talento aktorei teatras buvo be galo svarbus, tačiau jos rūpesčio netrūko ir šeimai. Su būsimu vyru Vytautu Eidukaičiu suvedė studijų keliai. R. Varnaitė prisimena, kaip su kursioku V. Eidukaičiu kartu repetavo diplominiame spektaklyje „Barbarai“–- vyrą ir žmoną Pritikinus. Atvykę į Kauno teatrą, 1954 metais sukūrė šeimą. Juodu ištikimai vienas kitą globojo scenoje ir gyvenime. Vienas iš brangiausių aktorei spektaklių – E. Mukulėnaitės „Visada tas pats“ (rež. Gytis Padegimas), kuriame vaidino kartu su vyru Vytautu Eidukaičiu. Vyras mirė netikėtai, aktorei būnant gastrolėse Šiauliuose. Didžioji atrama tapo dukros Vyta ir Aušra, anūkai ir darbas teatre – režisieriai noriai kviesdavo temperamentingą ir charizmatišką aktorę. Vini S. Beketo „Laimingos dienos“ (rež. B. Marcinkevičiūtė), Kanė Vakata „Japonijos naktys“, pirmoji dalis Ken Miyamoto „Ištremti senę“ (rež. Shoichi Yamada), Fiokla Ivanovna – piršlė N. Gogolio „Vedybos“ (rež. V. Tertelis), Don Gusmanas Briduazonas, teisėjas P. Beaumarchais „Figaro“ (rež. V. Balsys), Auklė A. Sluckaitė-Jurašienė „Antigonė Sibire“ (rež. J. Jurašas). Regina Varnaitė teatre vaidino iki garbingo 87 metų amžiaus spektaklyje „Amerika pirtyje“, iki dabar filmuojasi televizijos serialo „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“ serijose.

Šiuo metu didžiausias džiaugsmas – dukrų Vytos ir Aušros draugija, gausios anūkų šeimos, susitikimai su žmonėmis. Aktorės šeimoje užaugo trys anūkai, dabar aktorė džiaugiasi penkiais proanūkiais. Kaip ji pati sako, didžiausias džiaugsmas matyti mažuosius augančius. Dvi proanūkės netgi vaidino su močiute spektaklyje „Amerika pirtyje“. Per 85-mečio jubiliejui skirtą spektaklį piemenuko vaidmenį paruošė proanūkė Aušra, kuriai tuomet buvo penkeri metai (2012), po kelerių metų sesutės vaidmenį perėmė Giedrutė. Visa gausi giminė netrukus sugrįš į Kauną pasveikinti mylimą močiutę bei promočiutę su gražiu jubiliejumi. Žvelgdama į savo ilgą ir kūryba vainikuotą gyvenimą aktorė sako: „Kasdieniniame gyvenime esu laiminga. Mano metuose žmogus išmoksta vertinti kiekvieną gyvenimo akimirką.“

E. Mikulėnaitė „Visada tas pats“, rež. G. Padegimas (1984). Su vyru Vytautu Eidukaičiu

Pagerbta filmu

Pagerbiant žiūrovų mylimą ir pripažintą aktorę, LRT sukūrė dokumentinį filmą „Laimė būti kartu“. Scenarijaus autorė aktorės dukra Aušra Eidukaitytė, režisierius Juozas Sabolius. Jo premjera – gegužės 21 d., sekmadienį, 21.00 val. per LRT televiziją. Dokumentiniame filme apie bendrystę ir kūrybinį darbą prisiminimais dalinasi aktorės bičiuliai: žinomi režisieriai Jonas Jurašas, Gytis Padegimas, Saulius Vosylius, dramaturgas Kazys Saja, aktorius Egidijus Stancikas, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, profesorius Vytautas Landsbergis.

Prisiminimais apie aktorę dalinasi kolegos

Aktorė Gražina Balandytė: „Labai atsakinga kalbėti apie Reginą Varnaitę. Ji tokia trapi ir beveik nekalbanti, kas nebūdinga mūsų profesijos žmonėms. Scenoje būdavo visa vaidmenyje. Be galo šiltas, talentingas žmogus. Ji visiems buvo gera. Nerodydavo savo emocijų, buvo uždara, nesu mačiusi jos piktos. Pamenu visi susirinkę į teatrą susėsdavome kambarėlyje prie scenos pabendrauti, o ji pasisveikindavo ir į grimo kambarį skubėdavo. Arba trečias skambutis. Visi pasiruošę eiti į sceną, o Reginos nėra. V. Eidukaitis jau seniai atėjęs, nusigrimavęs nesupranta: „Kai ėjau iš namų, ji vilkosi paltą ir sakė: „Aš tuoj!“. Tai kur ji?“ Žiūrime, ji jau persirengusi, nusigrimavusi užkulisiuose stovi. Arba visi susėsdavome į mašiną, nes reikia išvažiuoti į gastroles. Reginos nėra. Bet kai tik ateina ta valanda, ji išdygsta. Labai ją mylėjo publika. Tik sustodavo autobusas, o žmonės iš karto prie jos. Ji su Eidukaičiu daug kur eiles skaitė, daug susitikimų rengė, dirbo saviveikloje, kūrė puikius spektaklius ir kultūrą skleidė žmonėms.

Man buvo taip smagu stebėti jos ir vyro, aktoriaus Vytauto Eidukaičio šeimos santykį. Ji su tokia meile į jį žiūrėdavo! Tokia meilė kaip jų – pavyzdys, grožis. Regina – nepaprastai paslaptinga asmenybė. Ją įdomu stebėti. Aš ją tokią prisimenu. Tokia jos aukšta amplitudė – iki dangaus ir pragaro! Linkiu jai daug sveikatos ir džiaugiuosi, kad galėjau su ja būti scenoje.“

Aktorė Birutė Raubaitė, kartu mokėsi Valstybiniame teatro meno institute Maskvoje (1947–1952): „Regina Varnaitė – mano ilgametė partnerė. „Šventežeryje“ mes vaidinom daugiau nei 30 metų, net 800 spektaklių. Kai mokėmės Maskvoje, repetavome diplominius darbus Beaumarchais „Figaro vedybos“, Gorkio „Barbarus“. Paskui jau Kauno teatre kartu vaidinome spektakliuose „Be kaltės kaltieji“, „Siuvėjų dienos Silmačiuose“, „Dilgėlių šilkas“ ir kituose. Regina yra talentinga. Kaip ji pati sakė, gimė su marškinėliais. Taip ir yra. Turėjo ji komiškų, lyriškų vaidmenų ir melodramatiškų. Labai mylėjo savo vyrą Vytautą Eidukaitį. Buvo graži pora. Važiuodavome į gastroles, kartu eidavome į gamtą, maudydavomės ežeruose, upėse. Ji labai geras ir kitam gerą linkintis žmogus. Žinojau, kad galiu su ja pasikalbėti, pasipasakoti. Labai daug gražių prisiminimų, susijusių su ja.“

Kolega Albinas Budnikas: „Teko su ja vaidinti „Šventežeryje“, „Amerikoje pirtyje“ – visą Lietuvą išvažinėjome. Izoldos vaidmuo „Šventežeryje“ buvo rašytas specialiai jai. Aš vaidinau Dunzilą. Buvau šeštas Dunzilas, nes mes metams bėgant keisdavomės. Kitos aktorės irgi, o Izolda buvo viena. O kaip ji improvizuodavo! Pririšdavo daktarą prie stalo kojos. Publika leipdavo juokais. Ji tą darydavo labai drąsiai, be susivaržymo. Į spektaklį „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ publika eidavo žiūrėti, kaip ji susprogdina pečių, norėdama jame išdžiovinti paraką. Žmonės spektaklį žiūrėdavo po 10-15 kartų. O kur dar scena, kai moterys mušdavosi su šluotomis! Viena jų būdavo Varnaitė. Visi, kas vaidindavo spektaklyje, eidavo pasižiūrėti į užkulisius, kaip jos plieksis, nes tai būdavo tokia improvizacija! Mane visada stebindavo tai, kad atrodydavo, jog jai nereikia pasikartoti teksto, susikaukti, nes ji, atbėgusi į sceną prieš pat spektaklį, sugebėdavo persijungti ir būti tuo, kuo reikia.“

Scenos partnerė Milė Šablauskaitė: „Regina – gera kolegė, visada su ja surasdavome bendrą kalbą. Daug metų vaidinome kartu Keturakio „Amerika pirtyje“. Ji mano mama – Bekampienė, o aš jos dukrelė Agotėlė. Bėgant metams, psitaikydavo kurti tą patį vaidmenį, viena kitą keisdavome spektaklyje N. Gogolio „Vedybos“, vaidinome Piršlę. Kai būdavo scenoje, užsibrėždavo tikslą ir darydavo. Bajava ji ir žmonės ją myli.“

Su kolegomis „Šventežeryje“

Aktorės apdovanojimai

1997 m. apdovanota Lietuvos respublikine premija, 2000-aisiais – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. 2002 m. jai įteikta „Fortūnos“ statulėlė už ištikimybę profesijai, 2003 m. – Kauno mero apdovanojimas „Gerumo plyta“, 2007 m. – Santakos I laipsnio garbės ženklas, 2010 m. – medalis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui 20 metų „Tikime laisve“, 2010 m. – Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medalis, 2012 m. – Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, 2014 m. – Lietuvos notarų rūmų atminimo medalis „Juozo Vilkutaičio-Keturakio medalis“. 2012 m. menininkei suteiktas Kauno miesto garbės pilietės vardas.

Darbai televizijoje:

Aktorės kūrybinė biografija neatsiejama nuo Lietuvos televizijos: Ambra (A. Nikolajis „Geležiniai žmonės“, rež. G. Padegimas), Kotryna (Jonas Marcinkevičius „Benjaminas Kordušas, rež. V.Bačiulis), Paulė Šakalytė (B. Bušma „Giminės“, „Atžalos“, „Giminės po 20 metų“ rež. S.Vosylius). LRT žiūrovai kiekvieną sezoną R. Varnaitę pamato naujose „Giminės. Gyvenimas tęsiasi.“ serijose (rež. S. Vosylius).

Parengė Jolanta Garnytė-Jadkauskienė

Asmeninio ir NKDT archyvo nuotraukos

Grįžti atgal