Aistros dėl „nutekėjusio“ kultūros įstaigų pertvarkos plano: ministerija ir R. Karbauskis ragina nesibaiminti – Nacionalinis Kauno dramos teatras
Nacionalinis Kauno dramos teatras

Aistros dėl „nutekėjusio“ kultūros įstaigų pertvarkos plano: ministerija ir R. Karbauskis ragina nesibaiminti

Antradienį Seimo narys Vytautas Juozapaitis savo „Facebook“ paskyroje pasidalino kol kas viešai neprieinama Kultūros ministerijos prezentacija, pristatančia galimą valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarką. Socialiniuose tinkluose kilus šurmuliui dėl radikalių prezentacijoje pristatomų pokyčių, Kultūros ministerija ir Seimo kultūros komitetas ramina kultūros bendruomenę – esą tai tik vienas iš siūlomų variantų ir nerimauti yra per anksti.

Siūlymas atimti nacionalinės įstaigos statusą iš Kauno dramos teatro ir M. K. Čiurlionio muziejaus

Prezentacijoje nurodoma, jog šiuo metu Kultūros ministerijai yra pavaldžios 54 įstaigos, o kultūros įstaigų tinklas yra susiformavęs stichiškai bei stokoja koncepcinio pagrindo. Dėl šios priežasties nesilaikoma nei lygiateisio kultūros sričių atstovavimo, nei tolygaus geografinio paskirstymo principų. Kultūros įstaigas prezentacijoje siūloma skaidyti į dvi kategorijas: nacionalines ir vietos kultūros įstaigas. Nacionaline kultūros įstaiga taptų vienai kultūros ar meno sričiai dedikuota įstaiga, kuri atlieka valstybės užduotis ir yra hierarchiškai aukščiausia tos srities įstaiga. Vietos kultūros įstaiga prezentacijoje apibūdinama kaip „tam tikros kultūros srities ar sričių įstaiga, kurios užduotis – užtikrinti Lietuvos piliečių kultūrinių poreikių tenkinimą“. Vietos kultūros įstaigos būtų išlaikomos iš savivaldybių ir valstybės biudžetų: savivaldybės įsitraukimas turėtų užtikrinti bendruomenės interesus, o valstybės indėlis – „kokybę bei masto ekonomiją“. Pagrindiniais tinklo taškais laikomi 5 didieji miestai, 10 apskričių ir 60 savivaldybių. Visi taškai būtų susiję hierarchiniais ryšiais: kiekvienam miestui priskiriamos dvi apskritys ir jose esančios savivaldybės.

Prezentacijoje pateikiama konkrečių siūlymų ir dėl kai kurių įstaigų bei kolektyvų likimo. Pvz., jei būtų įgyvendintas šis modelis, nacionalinės įstaigos statuso netektų M. K. Čiurlionio muziejus ir Kauno dramos teatras, Vilniaus mažasis teatras taptų Vilniaus miesto teatru ir aptarnautų Vilniaus bei Alytaus apskritis, o Vilniaus teatras „Lėlė“ bei Kauno lėlių teatras taptų regionus aptarnaujančiais teatrais. Tarp galimų sprendimų – ir Rusų dramos bei Jaunimo teatrų uždarymas. Muzikinių teatrų pertvarkos plane minimas siūlymas miestams priskirti žanrus: Vilniui tokiu atveju tektų „rimtoji opera“, Kaunui – operetės ir miuziklai, Klaipėdai – naujosios ir eksperimentinės operos žanras. Taip pat siūloma Šiuolaikinį meno centrą paversti miesto valdoma galerija. Toks pats likimas lauktų ir Kauno paveikslų galerijos, kurią siūloma atskirti nuo M. K. Čiurlionio muziejaus.

Audringos reakcijos socialiniuose tinkluose taip pat sulaukė siūlymai į Šiaulius iškelti arba išvis naikinti Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, naikinti arba prie Nacionalinės filharmonijos prijungti valstybinį chorą „Vilnius“, naikinti arba prie vidaus reikalų sistemos prijungti pučiamųjų instrumentų orkestrą „Trimitas“.

Kultūros ministerija: pertvarka yra variantų aptarimo stadijoje

Pasak kultūros ministrės patarėjos Ritos Grumadaitės, Lietuvos kultūros vaidmens valstybės politikoje įtvirtinimas ir tvaraus finansavimo modelio įgyvendinimo sąlygų užtikrinimas yra vienas šios Vyriausybės veiklos prioritetų bei strateginio portfelio darbų. „Vyriausybės programos įgyvendinimo plane šis strateginis darbas yra detalizuotas į konkrečias užduotis Kultūros ministerijai. Tarp jų – kultūros institucijų tinklo, valdymo, karjeros ir finansavimo sistemų pertvarka. Kultūros įstaigų tinklo pertvarka yra dar variantų aptarimo stadijoje. Kultūros ministerija kol kas neturi oficialios pozicijos šiuo klausimu. Kai bus parengtas projektas, jis bus svarstomas ir pristatytas kultūros bendruomenės diskusijoms. Pokyčių tikslas – gerinti kultūros paslaugų kokybę ir finansavimą, tobulinti valstybinių institucijų valdymą”, – teigė R. Grumadaitė.

Ji nepaneigė, jog V. Juozapaičio „Facebook“ paskyroje pasirodžiusi prezentacija yra vienas iš ministerijos svarstomų variantų, tačiau nedetalizavo, kokie modeliai taip pat yra aptariami. Į klausimą, kas buvo atsakingas už prezentacijos kūrimą, R. Grumadaitė neatsakė.

R. Karbauskis ramina kultūros bendruomenę

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, jog nėra susipažinęs su minėta prezentacija, tačiau pabrėžė, jog tai – tik vienas iš siūlymų. „Užduotys, gaunamos iš Finansų ministerijos ir t.t., yra duodamos visoms ministerijoms vienodai, bet mes labai aiškiai suprantam, kad kultūros sektorius yra truputį kitoks. Siekiant to rezultato, kurio reikalaujama, jie tiesiog bando optimizuoti tai, ko optimizuoti tiesiog negalima. Kaip optimizuoti teatrą, kaip optimizuoti muziejų? <…>

Šioj vietoj jei šnekėti apie biurokratinį aparatą Lietuvoj, žmogiškai pažodžiui yra suprantama tai, kas yra atsiunčiama. Ir šitoj situacijoj manyčiau, kad tikrai nereiktų įsitempti. Mes paprasčiausiai sulauksim siūlymo ir gali būti, kad Seime pamatę siūlymus paaiškinsim, kad ne tas kelias. Nes aš primenu, kad buvo siūlymų ir mažinti asignavimų valdytojų skaičių ir t.t. – buvo tokie siūlymai, jie ėjo iš Finansų ministerijos. Mes pasakėm, kad ne, kultūros sferoj tai nėra išeitis, nėra tas sprendimas, kuris tinka. Ir kas nebuvo padaryta. <…> Biurokratai mato, kaip jie mato. Neuždrausi jiems matyti, kaip jie mato. Bet politiniame lygmenyje tai neturi perspektyvų“, – sakė R. Karbauskis. Jo teigimu, į susidariusią situaciją derėtų reaguoti kaip į paprasčiausią diskusiją, kurioje visų nuomonė yra reikalinga. „Mano kvietimas yra į projektus nereaguoti taip aršiai, neįsibaiminti. Įsibaiminti bus galima tada, kada Seimas jau projektiniam lygyje po svarstymo ar po pateikimo nepataisys to projekto taip, kad jis atitiktų kultūros bendruomenės poreikius“, – kalbėjo Kultūros komiteto pirmininkas.

Norėčiau tik priminti žmonėms – kokie sprendimai buvo, kurie iš tiesų padarė kokią nors didelę sumaištį? O pasiūlymų kokių buvo, tai ir aš galėčiau dešimtis [vardinti]. Kitaip sakant, jie nueina iki Seimo, mes išsiaiškinam su bendruomene, su ministerija ir labai ramiai sprendžiam taip, kad visi lieka patenkinti. Aš nežinau tokio sprendimo, kuriame mes priėmėm kažką tokio, kada kultūros bendruomenė liko nepatenkinta“, – sakė R. Karbauskis. Paklaustas, kaip turėtų reaguoti prezentacijoje minimų institucijų atstovai, R. Karbauskis dar kartą kvietė nesijaudinti anksčiau laiko: „Pavyzdžiui, jūsų minimas atvejis, kad Kauno nacionalinis dramos teatras netektų nacionalinio teatro statuso, Seime neturi jokios perspektyvos, tai yra net nesvarstytinas klausimas. Na ir kas, kad tai įrašyta siūlyme? Mes visokių projektų esam matę. Esmė ta, kad tai neturi jokios perspektyvos.“

Kultūros įstaigų vadovai „nutekėjusį“ modelį vadina „pokštu“ ir „girto kolūkio pirmininko sapnu“

Kauno nacionalinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, paklaustas, kaip reaguotų, jei būtų įgyvendintas prezentacijoje pristatomas modelis, o Kauno dramos teatras netektų nacionalinės kultūros įstaigos statuso, sakė: „Iš pradžių pagalvojau, kad tai kažkoks pokštas, nes neatrodo, jog logiškai ir atsakingai mąstant apie kultūros perspektyvą mūsų šalyje, būtų galima žengti atgal, į laiką, kai tik kūrėsi mūsų valstybė ir visų įstaigų, kaip jie vadina, „tinklas“. Supratus, kad tai yra siūlomas pertvarkos variantas, apėmė liūdesys. Kokią viziją tos kultūros mes turime? Koks yra perspektyvinis kultūros horizontas?“

Pasak jo, klausimas dėl Kauno dramos teatro statuso keliamas jau ne pirmą kartą. „Diskusija buvo anksčiau, kada norėjo asignavimus atimti iš nacionalinių įstaigų. Buvo kalba ir konkrečiai dėl mūsų teatro nacionalinio statuso atėmimo. Tada ir Kultūros ministerijoj, ir Seime, Kultūros komitete po diskusijų komiteto pirmininkas R. Karbauskis tikrai atsakingai pasakė, kad tai nesusipratimas ir kad prie tos temos niekada nebebus grįžtama“, – kalbėjo teatro direktorius. Anot jo, siūlomas modelis apribotų teisę vykti ir savo kūryba dalintis kitose apskrityse: „Mums priskiriamos tik Kauno ir Marijampolės apskritys. Kažkoks socialistinis planavimas.“

„Savo repertuaru mes stengiamės ugdyti mąstantį ir atsakingą valstybės pilietį, siūlydami akistatą su provokuojančiu, savotiškai nepatogiu menu, kuris skatina kultūrinį raštingumą ir sąmoningumą bei pilietinį atsakingumą. Daugybė procesų, kurie vyksta mūsų teatre, yra ne regioniniai, jie yra nacionalinio lygmens. Mes turime perspektyvą. Visada, manau, protinga taip dėstyti perspektyvą, kad būtų augimas, ne kad būtų užbrėžtos ribos – ne kad jei jau esame Kaune, tai viskas, tai ir turime būti tik vietos, miesto, regiono teatro lygiu ir neturėti jokių kitų ambicijų. Mes tų ambicijų turim ir jomis gyvenam jau ne vieną dešimtmetį. Tie, kurie kuria tokius planus, aš manau, nežino arba nesidomi Lietuvos kultūros ir Lietuvos teatro istorija“, – sakė E. Stancikas. M. K. Čiurlionio muziejus, remiantis prezentacijoje pateikiama informacija, taip pat galėtų netekti nacionalinės kultūros įstaigos statuso. Jo direktorius Osvaldas Daugelis sakė: „Tai yra absurdiška, kaip blogas sapnas. Tai eina prieš Europos Sąjungos kultūros politiką. <…> Čia yra girto kolūkio pirmininko sapnas, žinokit. Išnaikinti visur Lietuvoj už sostinės esančias nacionalines įstaigas, palikti viską Vilniuje… Lietuvos kultūra juk plėtojama ne vien Vilniuje, ne vien Kaune – ir Šiauliuose, ir Klaipėdoje yra kultūros židiniai ir visa tai reikia labai jautriai apmąstyti. Pagalvokite, jei net mes, turėdami nacionalinį statusą, jau esame nebereikalingi? Išdrasko net Paveikslų galeriją, kur dabar yra fondai, sandėliai ir t.t. Tai yra absoliuti nekompetencija“, – sakė jis.

O. Daugelis teigė, jog muziejus prieš kurį laiką iš Kultūros ministerijos sulaukė prašymo pateikti Paveikslų galerijos koncepciją, neseniai čia lankėsi ir Kultūros ministerijos atstovai. Pasak direktoriaus pavaduotojos Eglės Komkaitės-Baltušinskienės, apie galimas pertvarkas Kultūros ministerijos atstovų vizito metu užsiminta nebuvo: „Be jokios abejonės, niekas su mumis nieko nederino ir net nediskutavo, kai Kultūros ministerijos komanda buvo atvykusi į Paveikslų galeriją. Mes tik kuriame veiklos planus ir strategijas, kurios, kaip matyt, keliaus į šiukšlių dėžę.“ Vilmantas Juškėnas, Vilniaus teatro „Lėlė“ meno vadovas, komentuodamas galimą valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos modelį ir siūlymą „Lėlės“ teatrui aptarnauti regionus, sakė: „Įdomu, ką reiškia regioninis teatras. Teatras „Lėlė“ pakankamai dažnai važiuoja į regionus, bet važiuoti tik į juos?.. Pasižiūrėkime, kiek Vilniuje yra skirta teatrų vaikams? Galima ant pirštų suskaičiuoti. Net sunku ką nors pakomentuoti, nežinant, kas tai yra ir kas po tuo slepiasi“. V. Juškėnas patikino, jog jam toks siūlymas buvo naujiena. Valstybinio choro „Vilnius“ vadovas Vladas Bagdonas 15min teigė: „Choras „Vilnius“ pastaraisiais metais išgyvena veržlų kūrybinį proveržį – chorui vadovauja vienas ryškiausių Lietuvos chorvedžių – dirigentas Artūras Dambrauskas, kolektyvą nuolat papildo jauni ir talentingi choro dainininkai, netrūksta įdomių ir aukščiausio profesionalumo reikalaujančių projektų. <…> Trumpai tariant, esame vienas stipriausių ir profesionaliausių chorų Lietuvoje ir kalbėti apie tokio lygio kolektyvo naikinimą būtų tiesiog neišmintinga. Pasklidusi informacija kol kas yra tik „nutekėjusi“ informacija – mes nesame informuoti apie tokius ketinimus, tad kol kas rimto pagrindo reaguoti neturime.”

Monika Gimbutaitė

Publikuota: https://www.15min.lt/kultura/naujiena

Donato Stankevičiaus nuotr.

Grįžti atgal